Balandį prasidės aktyvusis turizmo sezono metas. Statistika rodo, kad Kauną pernai, lyginant su 2017-aisiais, aplankė 8 procentais daugiau svečių iš įvairių užsienio šalių.
Už turizmą atsakingi specialistai sakė pastebintys tendenciją, jog vis daugiau svečių į Kauną atvyksta savarankiškai.
Ko Kaune ieško savarankiškai atvykę keliautojai? Pasirodo, svečiai ne tik nori aplankyti muziejus, bet ir trokšta nusilipdyti didžkukulių ar rasti savo senelių namus.
Informacijos tokie keliautojai ieško ne vien turizmo informacijos centruose, kurie veikia tik miesto centre. Žinių ir paslaugų teiraujasi ir turizmo agentūrų bei viešbučių atstovų, kurie savo verslą yra įkūrę prie pat vartų į miestą – prie Kauno autobusų stoties ar Kauno oro uoste Karmėlavoje.
Deja, ne į visas vietas, kurias svajoja aplankyti turistai, galima patogiai patekti visuomeniniu transportu, bet situacija pamažu gerėja.
Svečiai – iš viso pasaulio
Atvykęs į Kauno autobusų stotį ne vienas keliautojas atveria greta jos esančios vienos kelionių agentūros duris. Čia dirbančius kauniečius dažniausiai aplanko ir jų paslaugų pageidauja individualiai keliaujantys žmonės.
Agentūros vadovas Kęstutis Žiaukas pasakojo, kad jo biure dažniausiai apsilanko turistai iš Skandinavijos, Didžiosios Britanijos, Japonijos, Rusijos.
Taip pat į gimtinę trumpam sugrįžtantys, daug metų Kaune nesilankę emigrantai. Svečiai iš užsienio, pasak turizmo atstovo, Kaune nakvoja 1 ar 2 naktis, japonai dažniausiai mieste pabūna vieną dieną.
Romantikas troško pašaudyti
Kaune turistai ieško labai įvairių, kartais netikėčiausių dalykų. K.Žiaukui labiausiai įsiminė vieno svečio iš Didžiosios Britanijos pageidavimai.
„Vyras pasakojo, kad kai romantiškų dainų atlikėjas Jamesas Bluntas koncertavo Didžiojoje Britanijoje, jis pigesnių bilietų į šį koncertą negavo, todėl nusprendė atskristi į jo koncertą Kaune, „Žalgirio“ arenoje“, – pasakojo verslininkas.
Po koncerto svečias dar turėjo laiko, todėl suko galvą, kaip įdomiau jį praleisti.
„Užsukęs pas mus jis papasakojo, kad sena jo svajonė – pašaudyti iš kalašnikovo. Lietuvoje uždarose patalpose naudotis automatiniais ginklais draudžiama, tačiau man pavyko rasti poligoną prie Seredžiaus Jurbarko rajone“, – pasakojo K.Žiaukas.
Kelionė į poligoną ir atgal, šoviniai, instruktoriaus paslaugos britui kainavo 200 eurų.
„Išvykdamas namo jis sakė, kad Lietuva ir Kaunas – neįtikėtini. Britas čia per kelias dienas įgyvendino dvi didžiules savo svajones – apsilankė mėgstamos žvaigždės koncerte ir net pašaudė iš automatinio ginklo – ir išleido protingą sumą pinigų“, – prisiminė kaunietis.
Nori lipdyti didžkukulius
Svečiai iš įvairių šalių ieško ir gastronominių įdomybių.
„Vis daugiau turistų nori ne tik paragauti mūsų maisto, bet ir išmokti jo pasigaminti. Kai kurie restoranai ir kavinės rengia tokias pamokas.
Užsieniečiai mielai nusilipdo didžkukulių ir po to juos ragauja“, – pasakojo K.Žiaukas.
Vyrai dažniau ieško gėrimų degustacijų.
„Daugeliui labai patinka netoli stoties esančio vieno alkoholį gaminančio fabriko muziejus ir ten rengiamos degustacijos“, – sakė kaunietis.
Naktinių pramogų senamiestyje ar miesto centre svečiai susiranda patys. Pasak turizmo specialisto, užsieniečiai patys keliauja po miestą ir užtinka įvairių jiems patinkančių užeigų.
Taip pat nemažai svečių atvyksta į „Žalgirio“ arenoje vykstančius koncertus ar krepšinio varžybas.
„Krepšinio pas mus pamatyti atvažiuoja estai, latviai. Dešimt metų Kaune nebuvę emigrantai nori apsilankyti arenoje, apie ją klausinėja“, – sakė K.Žiaukas.
Domisi vienu muziejumi
Japonai, pasak kauniečio, mūsų mieste praleidžia tik dieną ir jiems svarbiausia – pamatyti diplomato Chiune Sugiharos namus.
„Kaip juos pasiekti iš centro, paaiškinti nesudėtinga. Tereikia parodyti, kur rasti iš centro į Žaliakalnį vedančius laiptus. Jie visi turi žemėlapius arba naudojasi mobiliosiomis programėlėmis, todėl Vaižganto gatvę, kur yra Ch.Sugiharos namai, randa nesunkiai“, – sakė kaunietis.
Turizmo specialistą kur kas labiau stebina tai, kad atvykstantieji iš Didžiosios Britanijos, kitų Vakarų Europos bei Skandinavijos šalių neretai domisi IX forto muziejumi.
„Kodėl domina būtent jis, sunku pasakyti. Iš pirmo žvilgsnio ši vieta susijusi su liūdna ir žiauria istorija, jo aplinka nėra pramoginė“, – svarstė vyras.
K.Žiaukas spėliojo, kad greičiausiai tokių turistų proseneliai ar seneliai buvo žydų tautybės, todėl jų palikuoniai, gyvenantys visame pasaulyje, ieško protėvių pėdsakų.
Kelias į IX fortą – painus
Tokiais atvejais K.Žiaukui svečiams kur kas sunkiau papasakoti, kaip iki IX forto muziejaus nuvykti visuomeniniu transportu.
Iš miesto centro link muziejaus važiuoja 23 ir 35 miesto autobusai. Jais reikia pasiekti Vandžiogalos plentą.IX forto muziejaus stotelėje reikia išlipti ir pereiti plentą. Tada šalikele tenka keliauti kelis šimtus metrų ir pasukti į dešinę, į Šeduvos gatvę.
Šioje gatvėje yra nedidelis, bet gana apleistas žalias plotas, per kurį veda žmonių išmindžiotas takas. Paėjus juo pavyksta išlįsti prie požeminės perėjos, įrengtos po automagistrale Kaunas–Klaipėda. Paėjus požemiu iš jo jau matyti muziejaus vartai.
Šis kelias gana painus, nepažymėtas jokiomis nuorodomis į muziejų, turistui, nors ir naudojasi internetu, rasti siaurą takelį, vedantį link perėjos, gana sudėtinga.
„Todėl savarankiškai keliaujantiems turistams neretai patariu važiuoti priemiestiniais ar tarpmiestiniais autobusais, kurie sustoja tiesiog automagistralėje, ir tada aiškiau matyti, kur yra požeminė perėja, vedanti į muziejų. Tik šiuo atveju reikia ilgiau aiškinti, kur tokius autobusus mieste rasti“, – sakė K.Žiaukas.
Karmėlavos cepelinų nekerta
Atskrendantieji į Kauną lėktuvais įvairios informacijos apie miestą neretai klausia Karmėlavoje, oro uosto teritorijoje, esančio viešbučio darbuotojų.
Viešbučio vadovė Ernesta Nenėnienė pasakojo, kad čia nakčiai ar dviem apsistoja savarankiškai keliaujantys žmonės, atvykę verslo, sveikatos reikalais ar nusprendę per kelias dienas apžiūrėti Kauną.
„Daugelis klausia, kur įdomiau pavalgyti. Kai papasakojame apie legendinius Karmėlavos cepelinus, susižavi nedaugelis, dažniau svečiai nori europietiškesnės virtuvės ir vyksta į Kauno centrą“, – pasakojo E.Nenėnienė.
Taip pat turistai nori sužinoti, kur yra dideli prekybos centrai, nes ketina pirkti lauktuvių.
„Kai kurie ieško ir įdomesnių gamtos kampelių. Tada pasiūlome aplankyti Kadagių slėnį. Jis daugeliui palieka malonių įspūdžių, nes didmiesčiuose gyvenantys žmonės neįsivaizduoja, kad greta Kauno galima rasti tokių oazių“ – pasakojo viešbučio vadovė.
Jei keliautojai nori naudotis viešuoju transportu, jiems pasiūloma vykti į Kauno autobusų stotį, iš kur kasdien į Piliuoną ir Arlaviškes važiuoja 179-asis autobusas. Būtent taip ir galima pasiekti Kadagių slėnį.
Ką Kaune įdomaus galima pamatyti, pasak E.Nenėnienės, daugelis turistų ieško jau nuvykę į Kauno centrą.
Įdomus ir gatvės menas
Informacijos apie miesto įdomybes svečiai ieško Kauno rotušėje, nes čia veikia už miesto turizmą atsakingos savivaldybės įstaigos „Kaunas IN“ biuras.
Biuro darbuotoja Ieva Jasaitytė pasakojo, kad turistai nori aplankyti jau įprastus objektus – Velnių, Vytauto Didžiojo karo muziejus. Bet atsiranda ir naujų reiškinių.
„Pasaulyje Kaunas garsėja ir gatvės menu. Pavyzdžiui, jau sulaukėme turistų, kurie dėl gatvės meno kūrinių specialiai atvyko iš Vokietijos sostinės Berlyno ar Ukrainos, Kijevo. Ten gatvės menas taip pat populiarus, todėl jo žinovai, kūrėjai ir gerbėjai žino ir Kauną“, – pasakojo I.Jasaitytė.
Dalis svečių pamato apie Kauną išleistus lankstinukus, ant kurių viršelių puikuojasi „Senelis išminčius“ – didžiulis gatvės menininkų piešinys ant apleisto „Lituanicos“ fabriko fasado. Tada ima domėtis ir kitais tokiais darbais.
„Nurodome, kur mieste jų yra, nes turime išleistą gatvės meno darbų katalogą. Būtinai pasiūlome aplankyti ir Kiemo galeriją po atviru dangumi E.Ožeškienės gatvėje“, – sakė turizmo vadybininkė.
Ieško savo senelių namų
Svečiai iš Prancūzijos ar Italijos domisi šių šalių atstovų pėdsakais Kaune. Vieni ieško Napoleono kariuomenės ženklų, Jiesios piliakalnio. Kiti – ką galima sužinoti apie Boną Sforzą.
Naujausias reiškinys – savarankiškai keliaujantys turistai, kurie Kaune ieško savo protėvių palikimo.
„Pastaruoju metu mus aplanko svečiai iš JAV, Šiaurės ir Lotynų Amerikos, Australijos. Jie atsineša savo senelių ar prosenelių gimimo liudijimus, kuriuose įrašai yra lietuviški, prašo išversti, padėti surasti miesto archyvą“, – pasakojo I.Jasaitytė.
Taip pat užsieniečiai atsineša ir senų išblukusių nespalvotų fotografijų. Jose įamžinti namai, kuriuose gyveno užsieniečių protėviai.
„Kartais pasijuntame lyg detektyvai. Senas nuotraukas lyginame su dabartiniais Kauno vaizdais, ieškome, kur namas galėjo stovėti, ar jis išliko. Neseniai vieno tokio senelių namo ieškojo amerikiečiai. Nustatėme, kad jis tebestovi Nemuno gatvėje. Svečiai dėkingi išėjo jo ieškoti“, – sakė I.Jasaitytė.
Padėjo internetas ir draugai
Turistai kelionių agentūrų ar viešbučių atstovų apie įdomybes mieste klausinėja dėl to, kad pagrindiniuose miesto vartų pastatuose – Kauno oro uoste ar Kauno geležinkelio stotyje turizmo informacijos centrų nėra.
Kauno rajono turizmo ir verslo centro darbuotoja Lina Čekanauskienė sakė, kad oro uoste išlipę svečiai skuba pasiimti bagažą ir dažniausiai vyksta į miestą.
„Todėl dar 2013 metais turizmo informacijos centrą oro uoste panaikinome. Tie, kurie atvyksta į Kauną, oro uoste gali rasti miesto ir rajono savivaldybių išleistus bukletus apie lankytinas vietas, renginius.
Už miesto turizmą atsakinga „Kaunas IN“ atstovė I.Jasaitytė sakė, kad Kauno autobusų stotyje dirba vienas biuro atstovas, galintis suteikti minimalią informaciją apie Kauną. Kauno oro uoste ir geležinkelio stotyje yra tik stendai su informaciniais leidiniais, nes ten dirbančių žmonių paslaugų atvykėliams beveik nereikėdavo.
Būtent geležinkelio stotyje sutiktas ukrainietis Bohdanas Sovko pasakojo, kad Kaune dirbo 4 mėnesius.
„Kai pirmą kartą išlipau Kauno geležinkelio stotyje, jokios informacijos apie miestą beveik nežinojau. Stoties informacijoje paklausiau, kaip nuvykti į reikiamą vietą.
Man parodė stendą su Kauno žemėlapiais. Pasiėmiau juos, bet orientuotis padėjo internetas telefone ir draugai, kurie čia jau gyveno. Vėliau norimų žinių jau gavau apsilankęs Kauno senamiestyje“, – dėstė namo susiruošęs grįžti svečias iš Ukrainos.
Stotį vertina net vokiečiai
O kaip svečiai vertina pačius miesto vartus – stotis ir oro uostą? Juk jie pirmieji palieka įspūdį apie Kauną.
Prie autobusų stoties dirbantis K.Žiaukas sakė, kad iš svečių girdi tik puikius jos įvertinimus.
„Net vokiečiai, apžiūrėję stotį, ją fotografuoja, nuotraukas kelia į socialinius tinklus ir sako, jog Kauno autobusų stotis yra pavyzdys, kokiu reikia sekti“, – sakė kaunietis.
Tiesa, jis pastebėjo, kad jei svečiai į miestą atvyksta kitais keliais, bet išvykti nori iš autobusų stoties, iš pradžių kiek sutrinka.
„Pirmiausia visi pastebi, kad pastate yra prekybos centras, ir klausia, ar per jį reikia įeiti, kad patektum į stotį“, – pasakojo K.Žiaukas.
Kauno oro uoste esančio viešbučio vadovė E.Nenėnienė sakė, kad svečiai labai patenkinti, kad orlaivių stotis yra nedidelė, nepaini.
„Galbūt oro uoste ar netoli jo trūksta tik didesnio prekybos centro“, – svarstė viešbučio direktorė.
Laukia, ar mieste pasirodys paspirtukai
Ieva Ordienė
„Kaunas IN“ Turizmo skyriaus vyriausioji projektų vadovė
„2018 metais Kauno miesto apgyvendinimo įstaigos sulaukė 317 656 svečių, kurie mieste praleido 558 472 naktis. Palyginti su 2017 metais, svečių padaugėjo 8,2 proc., o nakvynių skaičius padidėjo 9,8 proc. 2018 metais vidutinė viešnagės trukmė buvo 1,8 nakties.
67,3 proc. visų Kauno apgyvendinimo įstaigų svečių sudarė užsienio svečiai. Daugiausia turistų sulaukta iš Vokietijos, Rusijos, Lenkijos, Latvijos, Ukrainos.
Į šalių, iš kurių į Kauną atvyko daugiausia svečių, penkioliktuką taip pat pateko turistai iš Estijos, Jungtinės Karalystės, Suomijos, Baltarusijos, Italijos, Prancūzijos, Danijos, Olandijos, Ispanijos, Japonijos.
2018 metais Kauno viešbučių kambarių užimtumas siekė 69,5 proc. Kauno viešbučių vietų užimtumas buvo 51,4 proc. Didžiausias kambarių užimtumas buvo gegužę, birželį ir rugpjūtį, mažiausias užimtumas buvo sausio mėnesį.
Per 2018 metus „Kaunas IN“ turizmo informacijos centruose apsilankė 114 062 lankytojai, iš kurių 37,9 proc. buvo lietuviai ir 62,1 proc. užsieniečiai.
Turizmo informacijos centruose pastebimas ir svečių iš JAV bei Izraelio didėjimas.
Iki šiol jau parengta 18 teminių maršrutų, kurie siūlomi būtent savarankiškai keliaujantiems turistams. Tai maršrutai „It’s Kaunastic“. Visi jie išleisti atskirais leidiniais. Kelionės po miestą yra įvairiausios – nuo galimybės aplankyti skirtingas maitinimo įstaigas iki maršruto, į kurį įtraukti su sportu susiję objektai.
Netrukus ketiname pasiūlyti dar kelis naujus maršrutus. Vienas jų bus susijęs su Kaunu, kaip Hanzos miestu, taip pat su Skandinavija susijusiais objektais, sudarinėjame maršrutą po Žaliakalnį.
Tokios kelionės gali būti ir organizuotos, pavieniai turistai gali susiburti į grupes ir jiems ekskursijos bus surengtos norimomis kalbomis.
Pastebėjome, kad savarankiškai keliaujantys svečiai noriai naudojasi dviračiais. Todėl laukiame, ar mieste pasirodys ir paspirtukai. Tada sugalvosime, kaip sudaryti maršrutus, kad turistams po Kauną būtų patogu važinėti ir jais.“
Didžiausia problema, kad sunku pasiekti
Marius Pečiulis
Kauno IX forto muziejaus direktorius
„Mes vykdome lankytojų apklausas ir stebime atsiliepimus apie muziejų pasauliniuose turizmo tinkluose. Matome, kad viena pagrindinių muziejaus problemų – jį sunku pasiekti savarankiškai keliaujantiems žmonėms.
Žygių, kad kelias, vedantis nuo Vandžiogalos plento, vėliau Šeduvos gatve iki požeminės perėjos būtų patogesnis, ėmėmės dar prieš kelerius metus. Paaiškėjo, kad dalis šio atstumo priklauso Kauno miesto savivaldybei, dalis – Lietuvos kelių direkcijai. Kol institucijos išsiaiškino, kas kurią atkarpą turi tvarkyti, praėjo nemažai laiko.
Praėjusią vasarą pagaliau pavyko pasiekti, kad takas per žaliąją zoną nuo Šeduvos gatvės iki požeminės perėjos būtų įrengtas geriau, kad jo nesemtų vanduo.
Prieš mėnesį savivaldybė visoje šioje atkarpoje pastatė ir nuorodas, kaip patogiau rasti muziejaus link vedančią požeminę perėją. Deja, pusė jų buvo suniokota, apie tai pranešėme policijai. Nuorodas teks atnaujinti.
Savivaldybė svarstė galimybę paleisti specialų autobusą, kuris vežtų tiesiai prie muziejaus, bet finansiškai tai neapsimoka. Tikimės, kad bent patekti iki požeminės perėjos taps dar patogiau, nes šiais metais planuojama rekonstruoti Vandžiogalos plentą. Nuo jo iki muziejaus vedantis kelias taps matomesnis ir patogesnis.“
