„Ekonomikos augimas lėtėja visoje Europoje, o Italijoje jis greičiausiai bus nulinis arba beveik nulinis“, – pareiškė jis sekmadienį Florencijoje įvykusiame ekonomikos forume.
Ir Italijos centrinis bankas, ir Tarptautinis valiutos fondas (TVF) prognozuoja, kad trečias pagal dydį euro zonos ūkis šiemet paūgės tik 0,6 proc., o Europos Komisija (EK) yra nusiteikusi dar pesimistiškiau ir mano, kad Italijos bendrasis vidaus produktas (BVP) 2019-aisiais ūgtels vos 0,2 procento.
Sulėtėjus eksporto augimui, Italijos BVP 2018 metų ketvirtąjį ketvirtį smuko ir šalį įstūmė į recesiją, dėl kurios vyriausybės biudžeto problemos dar padidėjo.
„Niekas mūsų neprašo imtis korekcinių priemonių, todėl atmetu tokią galimybę“, – pareiškė G. Tria, nepaisydamas Europos Sąjungos (ES) pareigūnų spaudimo laikytis fiskalinės drausmės.
ES kiek anksčiau įspėjo apie naują bręstantį ginčą dėl Italijos biudžeto, nors ankstesnis ginčas dėl Romos 2019 metų finansų buvo išspręstas vos prieš kelis mėnesius.
Italijos valstybės skola šiuo metu sudaro 2,3 trln. eurų, arba 131 proc. Italijos BVP, ir daugiau kaip dukart viršija ES nustatytą 60 proc. ribą.
Per visus 2018 metus Italijos ekonomika padidėjo 0,9 procento.
