„Jaučiausi ten lyg Milano interjero parodoje: sunku patikėti, kokių grožybių žmonės sukuria iš akmens, – spalvoti kilimai, baldai, aksesuarai, mozaikos, skulptūros, kasmet atsiranda vis naujų produktų.
Akmens panaudojimas visame pasaulyje nuosekliai auga, tad natūralu, kad jo ištekliai mažėja, kai kurie kalnai jau nukasti, akmuo išgautas, kai kurių jo rūšių jau nebelikę“, – pasakojo V.Daukintis.
Antai visos balto marmuro atsargos Italijoje buvo iššluotos, kai Abu Dabyje vyko didžiosios mečetės statybos, – arabai tada supirko viską. Tokio akmens kaina per kelerius metus išaugo net penkiolika kartų.
Tada imta mąstyti, kaip išgauti marmuro efektą: buvo sukurta technologija, pagal kurią pagamintos porceliano plokštės – jų kaina mažesnė, o savybės kartais net geresnės nei tikro akmens.
Apdirba Kinijoje
„Daugiausia akmens sunaudojama visuomeniniuose projektuose, privatus sektorius jo rinkos kainai įtakos neturi“, – sakė verslininkas, kurio komandos parinktais akmenimis išgrįsti Birštono parko takeliai, Klaipėdos senamiesčio bei piliavietės, Telšių senamiesčio teritorijos, dalis sostinės Vilniaus gatvės. Iš šių akmenų yra fasadai Užupyje ir Birštone, Tiškevičių dvaro parką Palangoje puošianti skulptūra „Metų laikai“, dvi Marijos skulptūros, nukeliavusios į Vilkaviškio ir Šilalės bažnyčių šventorius.
Siamene gyvena 4,5 mln. žmonių, dauguma jų susiję su akmens pramone. Ten stovi ištisos eilės gamyklų, kuriose apdirbamas akmuo ir gaminamos skulptūros ne tik iš marmuro ar granito, bet ir liejamos iš bronzos.
Nors daugelis šalių turi savo karjerus, pavyzdžiui, Norvegija, tačiau pačios neapdoroja akmens – veža į Kiniją, o gatavus gaminius parsigabena atgal.
Įdomu ir tai, kad akmeningos šalys vidaus apdailai daugiausia naudoja savo akmenis, o lauko apdailai renkasi pagal akmens savybes ir iš kitų šalių.
Bet kiniško granito yra beveik visose Europos ir pasaulio šalyse, net ir Tokijo imperatoriaus aikštėje.
Italai, ispanai, graikai turi įvairaus marmuro, belgai, prancūzai, ispanai, portugalai, lenkai, ukrainiečiai turi granito, Indija – smiltainio, granito ir marmuro, Brazilija garsi skalūnais ir egzotišku granitu.
Savybės vienodos, kaina kita
Laimėjusi konkursą Vilniuje esančiame prekybos centre „Panorama“ įrengti kaskadinį fontaną V.Daukinčio bendrovė pasiūlė žalio marmuro įsigyti ne Italijoje, o Indijoje – jis tiek išvaizda, tiek savybėmis labai panašus į itališką, tik kaina perpus mažesnė.
„Tik tikras žinovas gali atskirti, iš kurios šalies atgabentas akmuo, net jo savybės būna identiškos, tačiau kaina gali skirtis net kelis kartus“, – per daugelį metų sukaupta patirtimi dalijosi verslininkas.
Taip pat svarbu žinoti akmenų naudojimo paskirtį: vieni tinka grindiniui, bet greičiausiai netiks fasadui, kiti dera vidaus apdailai, bet jokiu būdu ne lauko.
Antai sostinės Gedimino prospekte buvo sudėtos jauno bazalto trinkelės, kurios visiškai nedera su mūsų klimato sąlygomis.
Įsivaizduokite, verdate šaltieną, ji burbuliuoja, bet kai užšąla, paviršiuje susidaro burbuliukai.
Panašiai ir su akmeniu – ugnikalnis burbuliuoja ir iš tos lavos formuojasi akmenys, kurie paviršiuje yra porėti. O kai jaunas bazaltas permirksta lietuje, vėliau užšalęs vanduo jį suardo.
Užsikrėtė prieš 15 metų
Pigiausių – šviesaus poliruoto centimetro storio granito plytelių vienas kvadratinis metras kainuoja maždaug 15 eurų, o iš vandenyno dugno ištraukto mėlynos spalvos akmens kaina gali siekti ir tūkstantį, kai kurių – 5 tūkst. eurų už kvadratinį metrą.
Kadangi akmuo – sunki medžiaga, vienas kvadratinis metras vidutiniškai sveria 27 kilogramus, kainą smarkiai kelia ir jo transportavimas.
Kartais pats granitas kainuoja pigiau negu jo pristatymas.
Lauko baldų verslą plėtojęs V.Daukintis akmenimis užsikrėtė atsitiktinai, vienos baldų parodos stende išvydęs akmeninį šuniuką – nutarė jį įsigyti ir parvežti sūnui gimtadienio proga.
Stendo šeimininkai pasakė, kad skulptūra neparduodama, užtat pakvietė verslininką iš Lietuvos pokalbio, parodė daugiau savo asortimento.
Tada V.Daukintis pirmą kartą į „Restos“ statybų parodą atvežė mozaika suklijuotų trinkelių pavyzdžius. Susidomėjus klaipėdiečiams jomis buvo išgrįsta uostamiesčio Tiltų gatvė.
Iki šiol plytelės puikiai laikosi – jau 15 metų. Akmeninis šuniukas irgi iki šiol stovi Daukinčių namuose Klaipėdoje.
