Skundas pateiktas dėl 2014 m. Lietuvos banko Priežiūros tarnybos įspėjimo mokėjimų sistemai „Paysera“, kad ji neteisingai skaičiuoja nuosavo kapitalo poreikį. Nesutarimas atsirado dėl to, kad abi įstaigos skirtingai interpretavo „Paysera“ vykdomas paslaugas. Pasak Lietuvos banko, dalis įmonės paslaugų buvo nesusijusios su elektroninių pinigų leidimu, todėl kapitalo poreikis turėjo būti skaičiuojamas ne tik pagal įstatymų normose numatytą metodą D, kuris taikomas elektroninių pinigų įstaigai, bet ir pagal dar vieną iš metodų (A, B arba C). „Paysera“ skundu gynė savo poziciją, pagal kurią, kaip elektroninių pinigų įstaiga, savo nuosavo kapitalo poreikį skaičiavo tik pagal metodą D.
„Paysera“ elektroninių pinigų licenciją Lietuvos bankas išdavė 2012 m. rugsėjo mėn. Iki tol įmonė veikė pagal mokėjimo įstaigos licenciją ir teikė tik pinigų perlaidos paslaugas, nuosavo kapitalo poreikį skaičiavo pagal metodą B. Gavus elektroninių pinigų įstaigos licenciją įmonės verslo modelis iš esmės pasikeitė: visiems klientams atidarytos elektroninių pinigų sąskaitos, pradėti leisti elektroniniai pinigai, klientams atsirado galimybė patiems inicijuoti pervedimus. Visos paslaugos tapo susijusios su elektroniniais pinigais, todėl kapitalo poreikis pradėtas skaičiuoti pagal modelį D.
Įstatymai tuo metu aiškiai neapibrėžė ribos tarp su elektroninių pinigų leidimu susijusių ir nesusijusių paslaugų, tačiau juose nustatyta sąlyga elektroninių pinigų leidėjui ir įgijėjui susitarti dėl elektroninių pinigų išleidimo ir išpirkimo sąlygų. „Paysera“ bendrojoje sutartyje su klientais šios sąlygos aiškiai apibrėžtos, susiejant įmonės paslaugas su elektroniniais pinigais.
„Paysera“ kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, kuris 2016 m. sausį skundą atmetė kaip nepagrįstą. Tada „Paysera“ pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė panaikinti administracinio teismo sprendimą ir kreiptis į Europos Sąjungos (ES) Teisingumo teismą su prašymu priimti prejudicinį sprendimą. LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2017 birželį nusprendė kreiptis į ES Teisingumo teismą. Jis patvirtino, kad „Paysera“ paslaugos yra susijusios su elektroniniais pinigais, todėl įmonė negali būti pripažinta pažeidusi nuosavo kapitalo poreikio skaičiavimo reikalavimus ir negalėjo būti įpareigota veikti atsakovo (Lietuvos banko) nurodytu būdu (taikyti du skaičiavimo metodus). Atsižvelgiant į tai, LVAT priėmė spendimą, kuriuo „Paysera“ skundas tenkinamas ir numatyta, kad atsakovas turi atlyginti visas su bylinėjimusi patirtas išlaidas (beveik 860 Eur).
„Teisingumui atskleisti prireikė 5 metų. Nors neteisingai, mes tuomet paklusome Lietuvos banko įspėjimui ir iki šiol nuosavo kapitalo poreikį skaičiuojame pagal du metodus. Dabar galėsime skaičiuoti tik pagal D metodą. Tačiau tai nėra svarbiausia. Norisi atkreipti dėmesį į atsakingų institucijų – ar tai teismas, Lietuvos bankas, ar bet kuri kita institucija. Jų priimami sprendimai tiesiogiai liečia įmones ir jų likimus, todėl kiekvienas sprendimas turėtų būti priimamas atsakingai, įsigilinus. Kitu atveju gali nelikti verslo, kuris visuomenei neša vertę. Įspėjimas yra kaip poveikio priemonė, kuri neigiamai veikia įmonės reputaciją, o tai atsiliepia įmonės sėkmei, augimui, santykiams su partneriais. Mums ši istorija buvo patirtis ir įrodymas, kad teisinėje valstybėje nėra nieko gėdingo teisinėmis priemonėmis ginti savo teises ir savo tiesą. Nepaisant neigiamų šios istorijos atgarsių, esame vienas seniausių ir sėkmingiausių Fintech Lietuvoje, sparčiai plečiamės užsienyje“, – sako pagrindinis „Paysera“ įmonių grupės akcininkas Kostas Noreika, tuo metu, kai prasidėjo teismai, vadovavęs įmonei.
