Dar apie 30 000 eurų „Snoro“ bankroto administratoriai atseikėjo advokatams, mat vien tik byloje prieš „Julius Baer“ jų buvo pasisamdyti net penki.
Tiesa, Lietuvos teismai nedrįso „Snorui“ skirti šveicarų prašomos baudos už piktnaudžiavimą teisėmis ir sąmoningą teismo klaidinimą slepiant svarbius dokumentus.
Įtraukė ir darbuotojus
Iš pradžių bankroto administratoriai 306 mln. eurų ieškinį pareiškė bankui „Julius Baer“.
Buvo teigiama, jog šveicarų bankas yra atsakingas už tai, kad iš karto po to, kai Lietuvos bankas nutraukė „Snoro“ veiklą, pardavė „Snoro“ vertybinius popierius ir už gautus pinigus padengė suteiktas paskolas.
Tarp atsakovų buvo įtraukti ir buvę „Snoro“ darbuotojai – pirmasis viceprezidentas Naglis Stancikas ir Investicinio verslo tarnybos direktoriaus pavaduotojas Remigijus Bartaška.
Esą jų nurodymu tikrieji dokumentai apskaitoje buvo pakeičiami netikrais.
Nors ieškinys atrodė grėsmingas, Vilniaus apygardos teismas dar 2017 metų pabaigoje jį atmetė, nurodęs, kad byla teisminga Šveicarijos teismams.
Advokatas supainiojo datas
Ši nuostata buvo įtvirtinta dar 2006 metais sudarytoje sutartyje, kai „Snoras“ šveicarų banke atsidarė sąskaitą.
Nors atrodė, kad šis argumentas įtikinamas, bankrutavusio „Snoro“ advokatai sprendimą apskundė.
Skundas buvo paduotas trimis dienomis praleidus terminą. Prašydami atnaujinti šį terminą advokatai nurodė tokią vėlavimo priežastį – skundą turėjęs išsiųsti teisininkas pasižiūrėjo ne į tų metų kalendorių ir supainiojo datas.
Viršijo kompetenciją
Tokio paaiškinimo Apeliacinio teismo teisėjams pakako, ir byla toliau buvo nagrinėjama.
Teismas pasirėmė Lugano konvencijos nuostatomis ir nutarė, kad byla gali būti teisminga ir mūsų šalies teismams.
Iš šio sprendimo pasišaipė kasacinį skundą surašę šveicarų banko advokatai. Jų nuomone, Lietuvos apeliacinis teismas pernelyg susireikšmino, nes ėmė savaip interpretuoti Lugano konvencijos nuostatas – tokią teisę turi tik Europos Sąjungos teisingumo teismas.
Siūlė teistis su advokatais
Skunde buvo šaipomasi ir iš visos „Snoro“ bankroto komandos.
Šveicarų banko atstovai stebėjosi, kaip penki advokatai iš dviejų pagrindinių Lietuvos advokatų kontorų ir patyręs bankroto administratorius buvo tokie nerūpestingi, kad netgi praleido terminą apeliaciniam skundui pateikti.
Net pasiūlyta, kad pats „Snoras“ pateiktų ieškinį aplaidžiai dirbantiems administratoriui ir penkiems advokatams.
Kasacinį šveicarų bankininkų skundą išnagrinėjęs Aukščiausiasis teismas nusprendė, kad ieškinio dalis prieš „Julius Baer“ turi būti nagrinėjama Šveicarijos teisme, o byla prieš N.Stanciką ir R.Bartašką – mūsų šalies teismuose.
Baudos skirti nesiryžo
Tačiau net ir po tokio išaiškinimo „Snoro“ bankas dėl panašių dalykų nutarė Lietuvoje pasibylinėti su kitu Šveicarijos gigantu – banku „HSBC Private Bank“ – Vilniaus apygardos teismui pateikė beveik 80 mln. eurų ieškinį.
Tačiau šį kartą teismui nebuvo pateikta sutartis, kad visi ginčai tarp „Snoro“ ir HSBC išimtinai nagrinėjami tik Šveicarijoje.
Šią sutartį teismui pateikė patys šveicarų bankininkai ir pareikalavo, kad teismas skirtų baudą už sąmoningą teismo klaidinimą – esą „Snoras“, puikiai žinodamas, kad byla neteisminga Lietuvos teismams, vis tiek pateikė ieškinį Vilniaus apygardos teismui.
Teismas baudos skirti nesiryžo, bet „Snoro“ ieškinį paliko nenagrinėtą ir priteisė šveicarų bankui 30 tūkst. eurų. Tiesa, neseniai Apeliacinis teismas šią sumą sumažino iki 21 tūkst. eurų.
„Snoro“ bankroto administratorius Gintaras Adamonis pareiškė, kad šiuo metu vertinamos bylinėjimosi Šveicarijoje perspektyvos, galima kaina ir terminai: „Dabar pradėtos teisinės procedūros N.Stanciko ir R.Bartaškos atžvilgiu. Jiems laikinosios apsaugos priemonės nėra pritaikytos, nes jie neturi reikšmingo turto.“
