Mobilumo paketo svarstymas atidėtas, tačiau kova dar nebaigta. Kodėl mūsų šaliai toks svarbus šis paketas? Kaip jis įtakos Lietuvos transporto sektorių? Kokie pagrindiniai jo šalininkų ir priešininkų argumentai. Pasistengsiu labai konkrečiai ir paprastai atsakyti į šiuos klausimus.
Visu pirma, kaip teisingai pastebėjo kai kurie apžvalgininkai ir mūsų šalies vyriausybė – pagrindinis (nors ir užslėptas) Mobilumo paketo tikslas – išstumti iš bendros vakarų Europos rinkos mus, mažesnių šalių vežėjus. Šiek tiek platesnis kontekstas. Įsigaliojus sankcijoms Rusijai, Lietuvos vežėjai pradėjo ieškoti naujų rinkų ir daugelio akys nukrypo į vakarus. Nenuostabu, kad vežėjams apgrežus savo metalinius asfalto traukinius iš rytų į vakarus, eksporto satistiką pakrypo vakarų pusėn. Ilgą laiką Rusijai būnant mūsų didžiausia transporto paslaugų eksporto šalimi, jau 2017 metais įvyko istorinis lūžis ir pirmą kartą nuo nepriklausomybės atgavimo, didžiausia eksporto rinka Lietuvai tapo Vokietija. Natūralu, kad vietos verslininkams tokia konkurencija nepatiko, todėl prisidengiant gražiais motyvais, buvo sukurtas Mobilumo paketas.
O motyvais iš tiesų gražūs. Vienas iš jų – mokėti Lietuvos vairuotojams tokias pat algas kaip ir vakarų Europos valstybėse. Net ir iš mūsų politikų išgirstame priekaištų, kad Lietuvos vairuotojų atlyginimai minimalūs. Tai nėra tiesa. Vairuotojams mokamas ne minimalus atlyginimas, yra numatytas koeficientas 1,3, kuris yra dauginamas iš minimalios algos ir tai yra mažiausiai kiek gali uždirbti vairuotojas šalyje. Todėl nei vienas vairuotojas negauna Lietuvoje nustatytos minimalios algos, jų algos yra didesnės.
Taip pat įmonės privalo vairuotojams mokėti 1,5 karto daugiau už naktinį darbą ir 2 kartus daugiau už darbą švenčių dienomis. Nesunku paskaičiuoti, kad vairuotojų vien tik atlyginimas siekia apie 700-900 eurų. Taip pat vairuotojams papildomai mokami ir dienpinigiai, todėl dažno jų atlygis pasiekia ir 1500-2500 eurų sumą. Sutikite, kad tai nėra taip jau mažai.
Dienpinigių praktika egzistuoja ir pas mūsų konkurentus Rumunijoje, Lenkijoje, Čekijoje, Estijoje, Latvijoje. Mūsų atlyginimas, lyginant su pagrindiniais konkurentais, yra didžiausias. Reikia suprasti, kad jeigu mes būsime priversti jėga mokėti dar didesnius atlyginimus mes tampsime nekonkurencingi. Tuomet aplinkinės šalys įgys itin svarbų konkurencinį pranašumą ir galėsime ramiai užrakinti visų vilkikų kabinas, o valstybė praras daugiau kaip 12 proc. Lietuvos transporto sektorius sukuriamo BVP.
Kitas aktualus klausimas dėl užsieniečių, asmenų iš trečiųjų šalių, kurie dirba Lietuvos transporto įmonėse. Transporto įmonių savininkai sulaukia kaltininmų, kad priima dirbti darbuotojus iš užsienio. Apytikslis skaičius yra apie 40 proc. užsieniečių, dirbančių transporto įmonėse Lietuvoje. Patikėkite, Lietuvos transporto įmonių vadovai mielai priimtų vairuotojus lietuvius. Deja, jų nėra. Užsieniečiai neužima lietuviams skirtų darbo vietų, jie tik užpildo ir taip laisvas darbo vietas. Lietuvoje itin mažai paruošiame vairuotojų. Jaunimas renkasi kitas, jiems patrauklesnes profesijas, todėl verslininkas nelieka nieko kito, kaip tik samdytis užsieniečius. Lygiai tą patį daro ir didžiosios Europos šalys: Prancūzija, Vokietija ir kitos. Jos taip pat samdosi vairuotojus iš kitų šalių.
Dar vienas labai svarbus Mobilumo paketo punktas susijęs su vairuotojų nakvyne vilkikų kabinose, kurį norima uždrausti. Manau, kad dažnas verslininkas tikrai neatsisakys, kad jo vairuotojas miegotų viešbutyje, tačiau tokių, kurie turėtų ir saugomą aikštelę vilkikui Europoje yra vienetai. Jeigu nesaugomoje aikštelėje įvyktų vagystė, tuomet draudimo bendrovės dažnu atveju atsisako išmokėti išmoką, nes vilkikas buvo paliktas nesaugomas.
Susidaro užburtas ratas, nes infrastruktūros su viešbučiais ir saugomomis aikštelėmis nėra, o miegoti kabinose draudžiama. Reikia nepamiršti, kad ir vilkikai šiais laikais jau ne tokie kaip prieš 20 metų. Juose atsirado ne tik erdvios kabinos, patogios lovos, bet ir šaldantys bei šildantys kondicionieriai, šaldytuvai maistui ir gėrimams, kitos komforto priemonės. Stovėjimo aikštelėse taip pat pasikeitė, jose yra ir poilsio kambariai, ir dušai su tualetais, interneto ryšys. Ne kartą iš vairuotojų esu girdėjęs, kad jie ir patys mieliau nakvoja savo naujų vilkikų kabinose nei nelabai jaukiuose viešbučiuose.
Mobilumo paketas taip pat numato kabotažinių pervežimų ribojimus (tai pervežimai šalies viduje) bei itin nelogišką pasiūlymą dėl tuščių vilkikų grįžimo į Lietuvą kartą per 4 savaites. Šių aspektų jau net ir komentuoti nesinori, turėtų nugalėti sveikas protas.
Pabaiga klausimai, kurių nekelia Mobilumo paketo šalininkai, bet jie itin svarbūs mums visiems. Nejaugi sunku įžvelgti, kad Mobilumo paketas tik priedanga didžiosioms ES šalims išstumti iš transporto rinkos mažųjų šalių vežėjus? Kas bus jei Mobilumo paketas bus priimtas ir Lietuvoje pradės bankuruoti transporto įmonės? Kur dėsis šimtai ir tūkstančiai atleistų vairuotojų? Manau, kad tai yra ypač svarbūs klausimai į kuriuos mes turime rasti atsakymus jei Mobilumo paketas bus priimtas. Neapsigaukite, šio mobilumo paketo iniciatoriai yra gudrūs ir nori tik vieno, kad rytų šalių vežėjai registruotų įmones jų šalyje ir ten pat mokėtų mokesčius. Labai tikiuosi, kad Mobilumo paketas nebus priimtas ir kviečiu visus palaikyti Lietuvos vežėjus.
Komentaro autorius yra Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ prezidentas.
