Trečiadienį investuotojus į Lietuvos ekonomiką vienijanti asociacija „Investors‘ Forum“ surengė tradicinę Investuotojų forumo ir Vyriausybės spaudos konferenciją, kurioje apžvelgė didžiausią įtaką Lietuvos konkurencingumui darančius veiksnius ir pateikė investicinės aplinkos gerinimo pasiūlymus.
Asociacijos atstovai pabrėžė tris svarbiausius pastarojo meto iššūkius, į kuriuos esą nuolat atkreipia dėmesį Lietuvoje veikiančių užsienio kapitalo įmonių atstovai. Tai švietimo reforma, viešojo sektoriaus efektyvumas ir kvalifikuotos darbo jėgos stoka bei su ja glaudžiai susijusi migracija.
Imigrantų trūksta
Po susitikimo premjeras Saulius Skvernelis pažymėjo, kad pagindinė susitikimo tema buvo imigrantai Lietuvoje. Tiesa, premjeras pabrėžė, kad jo Vyriausybės pagrindiniai tikslai vis dėlto pirmiausia yra skatinti gimstamumą bei susigrąžinti tautiečius į savo šalį, tačiau pridūrė, kad šalies klestėjimui reikalingi ir žmogiškieji ištekliai iš trečiųjų šalių.
„Jei mums seksis, iki 2030 metų galėtume vėl tapti trijų milijonų šalimi. Akivaizdu ir tai, kad valstybės raidai ir tvariai ekonomikos plėtrai itin svarbus ir talentų iš užsienio pritraukimas. Todėl vertiname aktyvų investuotojų indėlį ieškant geriausių būdų tam skatinti“, – kalbėjo premjeras.
S.Skvernelis vardijo, kad imigrantų lauktų iš tokių šalių, kaip Ukraina, Baltarusija, Moldova: „Privalome užtikrinti, kad tiems imigrantams būtų taikomas toks pats socialinės gerovės paketas. Jie negali dirbti vergiškomis sąlygomis, negali skirtis atlyginimai.“
„Investors‘ Forum“ Vyriausybei pateikė visą eilę pasiūlymų, kurie esą leistų supaprastinti migracijos procedūras ir pritraukti daugiau kvalifikuotų darbuotojų iš užsienio.
Tarp jų – galimybė suteikti leidimus Lietuvoje laikinai gyventi Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijai (EBPO) priklausančių šalių piliečiams palengvinta tvarka, kaip tai planuojama Jungtinės Karalystės (JK) piliečiams „Brexit“ atveju, jeigu išstojimas įvyktų be sutarties.
Pateikė siūlymus
Investuotojai taip pat pasiūlė įvertinti galimybę leisti tam tikrų kategorijų trečiųjų šalių piliečiams pradėti dirbti Lietuvoje veikiančioje įmonėje nuo dokumentų išduoti leidimą laikinai gyventi šalyje pateikimo dienos.
„Skaičiuojama, kad jei imigracija į JK būtų sustojusi ties tuo lygiu, kokiame ji buvo 1990 metais, šalies ekonomika dabar būtų devyniais procentais arba 175 milijardais svarų mažesnė. Vokietijos nuostoliai siektų 155 milijardus eurų. Taigi siekdama tolesnio spartaus augimo, Lietuva negali sau leisti nusigręžti nuo migracijos iššūkio.
Būtina pažymėti, kad jam spręsti daugeliu atveju net nebūtinos radikalios reformos – daugelis investuotojų teikiamų pasiūlymų nereikalauja didelių valstybės išteklių, bet jų įgyvendinimas suteiktų apčiuopiamos naudos.
Bet didžiausia mūsų problema – visuomenės ir politikų nesuvokimas naudos, kurią duoda visų pirma kvalifikuotos darbo jėgos imigracijos skatinimas“, − teigė R. Valiūnas.
Tarp pasiūlymų – raginimas didinti Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos efektyvumą įdiegiant verslo aptarnavimo standartą, galimybė ICT (perkėlimas įmonės viduje) pagrindu besikreipiančių asmenų aptarnavimą perkelti į Migracijos departamentą, paskirti bent du kvalifikuotus, anglų kalba kalbančius ir kokybiškas paslaugas teikiančius specialistus dirbti migracijos valdybose.
Dar viena siūloma priemonė – galimybė elektroniniu būdu teikti dokumentus migracijos įstaigoms ir Užimtumo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
„Investors‘ Forum“ vykdomo Lietuvos investuotojų pasitikėjimo indekso tyrimo duomenimis, valstybės dėmesio labiausiai pasigendama švietimo, migracijos ir viešojo sektoriaus efektyvumo srityse.
77 proc. apklaustų Lietuvoje veikiančių užsienio kapitalo įmonių atstovų švietimą laiko prioritetine sritimi, 52 proc. ragina susirūpinti itin sudėtingomis migracijos procedūromis, o 54 proc. investuotojų netenkina dabartinio šalies viešojo sektoriaus efektyvumas.
Kone trečdalis (30 proc.) tyrimo dalyvių mano, kad valstybė turėtų daugiau dėmesio skirti skaidrumui ir kovai su šešėline ekonomika.
