Kinijos ekonomikos augimo tempo lėtėjimas gali būti didesnis, nei spėta iki šiol. Pramonės gamybos augimas sausį ir vasarį smuko iki 5,3 proc., kai gruodį jis buvo 5,7 procento. Tai – oficialūs Kinijos valstybinio statistikos skyriaus pateikti skaičiai. Anot naujienų agentūros „Reuters“, tai – lėčiausias tempas per 17-a pastarųjų metų.
Pramonės gamybos rodiklis skaičiuojamas išsyk dviem pirmiem metų mėnesiams, kad būtų išvengta Kinų naujųjų metų daromo poveikio. Eliminavus šventę, pramonės gamybos augimas per tą patį laikotarpį siektų 6,1 proc., teigia kinų statistikai.
Tuo pat metu investicijos į pagrindinį kapitalą padidėjo 6,1 proc. Toks augimas aiškinamas tuo, kad vyriausybė paspartino automobilių kelių ir geležinkelių projektus.
Mažmenos pardavimai išaugo 8,2 proc., o tai šiek tiek viršijo „Reuters“ apklaustų analitikų prognozes.
Specialistus neramina pramonės rodikliai, nes 2019 m. vasarį pramonės gamybos apimtys susitraukė pirmą kartą nuo 2009 m. sausio.
Ekspertai taip pat atkreipė dėmesį, kad investicijos į nekilnojamąjį turtą metine išraiška šoktelėjo net 11,6 proc. To nebuvo nuo 2014 m. lapkričio. Tačiau išlaidų didėjimas tokiose srityse, kurios ekonomikai kur kas svarbesnės, ne toks tvirtas. Investicijų į gamybą augimas sausį ir vasarį sumažėjo iki 5,9 proc., kai ketvirtąjį ketvirtį buvo 11,6 proc. Investicijos į infrastruktūrą padidėjo 2,5 proc., nors tris ankstesnius mėnesius šis rodiklis buvo 5,7 procento.
Prie viso to reikia pasakyti, kad kinų gamintojai dabar susiduria su silpnais pardavimais tiek šalies viduje, tiek ir už jos ribų. Tai lėmė prekybos karas su JAV ir paklausos pasaulyje sumažėjimas. Pavyzdžiui, automobilių pardavimai sausį metine išraiška susitraukė 15,8 proc. iki 2,37 mln. vienetų. Smukimas šioje eilutėje stebimas jau septynis mėnesius iš eilės, rašo gazeta.ru.
Iš kitų apie pavojų pranešančių rodiklių svarbus ir nedarbo lygis. Gruodį jis buvo 4,9 proc., o vasario pabaigoje – jau 5,3 proc. Tai – dvejų metų maksimumas.
„Kinų vyriausybė rimtai sunerimusi dėl nedarbo (pirmoje eilėje) ir bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo“, – teigia kinų tyrimų kompanijos „JL Warren Capital“ įkūrėja Junheng Li.
Per 2018 m. Kinijos BVP augimas pasiekė 28-erių metų žemumas – ekonomika pakilo vos 6,6 procento.
Kinija dūsta
Naujausi ekonominio aktyvumo duomenys, kurie jau rodo pirmąjį per daugelį metų smukimą, iš tiesų gali būti kiek kitokie. Taip spėja vyriausiasis ekonomistas investicinio banko „Nomura“ Kinijos specialistas Ting Lu.
Viena versijų – dėl kovos prieš užterštumą kampanijų, vykusių 2017 m. lapkritį ir 2018 m. kovą, duomenys apie šių metų sausį ir vasarį, gali būti išpūsti. Žemos bazės efektas galėtų paaiškinti įspūdingus augimo tempus, palyginti su itin žemais pernai metų periodo rodikliais.
Kinijos vyriausybė ilgus metus bando kovoti su oro užterštumu. Žiemą didmiesčius gaubia smogas. Tačiau tam reikėtų mažinti ekonomikos priklausomybę nuo anglies kasybos įmonių, o tai trumpalaikėje perspektyvoje gali neigiamai paveikti ūkio augimą.
Pastarąją žiemą per kampaniją prieš smogą tik 6 iš 39 nuo smogo kenčiančių šiaurinės Kinijos miestų pajėgė sumažinti pavojingų dalelių ore koncentraciją. Tokią išvadą daro „Reuters“.
Tarptautinės aplinkos apsaugos organizacijos „Greenpeace“ analitikas Lauri Myllyvirta teigia, kad kietųjų dalelių Kinijos miestų ore daugėja dėl to, kad pernai metų paskutinį ketvirtį augo plieno, šiluminės energijos ir cemento pramonė. Kinijos standartais priimtina, kad kietųjų dalelių koncentracija ore siekia 35 mikrogramus kubiniame metre. Pasaulio sveikatos organizacijos reikalavimu šis rodiklis neturi būti didesnis nei 10 mikrogramų kubiniame metre.
Labiausiai užterštais miestais visame pasaulyje pripažinti kinų Linfenas ir Tianjingas.
Kinijos premjeras Li Keqiangas tikina, kad ir toliau bus bandoma mažinti oro užterštumą šalyje. O Kinijos Honkongo universiteto tyrimas rodo, kad ši kova kasmet šalies ekonomikai atsieis apie 40 mlrd. JAV dolerių.
Premjeras įspėjo gyventojus
Kiek anksčiau premjeras yra sakęs, kad Kinija sumažins ekonomikos augimo siekiamą dydį. Jau 2019 m. prognozuojama, kad BVP turėtų augti apie 6-6,5 proc., kai pernai buvo iškeltas tikslas – 6,5 proc. ūkio augimas.
6 proc. reiškia lėčiausią BVP augimą per tris dešimtmečius.
Šalies premjeras yra įspėjęs, kad ateityje laukia rimtos, nenuspėjamos ir kur kas sudėtingesnės rizikos, o savo tautiečius paragino ruoštis aršiems mūšiams, kurie leistų pasiekti stabilumo užimtumo sferoje, finansuose, išorės prekyboje, užsienio investicijose, vidaus investicijose ir rinkos lūkesčiuose.
Kol kas pagrindiniai Kinijos tikslai – ūkio augimas ir užterštumo mažinimas. Skurdas nustumiamas į antrąjį planą. Laikraštis „South China Morning Post“ teigia, kad vyriausybė darys viską, kas įmanoma, kad palaikytų ekonomikos augimą: galbūt mažins mokesčius, galbūt didins valstybės išlaidas.
Iki 2020 m. Kinija siekia tapti šalimi, kurioje gyventojai negyvens skurde. Pernai kone 14 mln. skurdžių kaimiškų rajonų gyventojų pavyko išbristi iš skurdo. Šiemet Kinijos valdžia kovai su skurdu numatė skirti 18,8 mlrd. JAV dolerių, o gamtos apsaugai – 9 mlrd. JAV dolerių.
