Vilnietės atveju, klientų srautas nesibaigia ir nuolat pildosi, per dieną aptarnaujama nuo keturių iki septynių asmenų. Jie atvyksta ne tik iš įvairių Lietuvos miestų, bet ir užsienio. Užsirašyti pas kirpėją tenka prieš mėnesį, o jeigu norima pas ją apsilankyti vakare, net ir prieš porą.
„Turiu nuolatinių klientų ratą ir daugumą iš jų neblogai pažįstu. Pavyzdžiui, viena mano klientė iš Kauno į kirpyklą gali atvykti tik penktadieniais, vakariniam vizitui. Laiką jai rezervuoju jau prieš mėnesį“, – teigė Jurgita.
Turi būti pasiruošusi viskam
Jurgita įpratusi dirbti po 8 – 12 valandų per dieną, kartais darbui aukoja ir savaitgalius. Nors kirpėja teikia iš pirmo žvilgsnio „nekaltas“ grožio paslaugas, tačiau darbui turi būti pasiruošusi tiek fiziškai, tiek emociškai. Anot Jurgitos, atvykę klientai linkę kalbėtis, išsipasakoti, pasidalinti problemomis. Pasitaiko ir ypatingų atvejų.
„Žmogus atvyko po bandymo nusižudyti. Man tai buvo iššūkis. Reikėjo suteikti ne tik kokybišką paslaugą, bet ir gebėti išklausyti. Pastebiu, kad po sunkių gyvenimo situacijų, žmonės kirpykloje tikisi ne tik kardinalių išvaizdos pokyčių, bet ir šilto, atviro pokalbio“, – teigė kirpėja.
Pasalugos nuolat brangsta
Jurgita teikia įprastas – kirpimo, dažymo paslaugas. Jų kainos – bazinės, tačiau svyruoja nuo darbo sudėtingumo ir naudojamų priemonių. Nors kirpėja turi ilgamečių klientų ratą, tačiau kiekvienam apsilankiusiajam taiko vienodas sąlygas bei kainas.
„Bazinė, tarkime valandos kaina priklauso nuo to, kokio sudėtingumo yra kirpimas. Vienam klientui tereikia dešimties minučių, o kitam neužtenka ir valandos. Nuo to, kiek darbo, laiko įdėta, kinta paslaugų kaina. Vyriškas kirpimas vidutiniškai svyruoja nuo 15 iki 25 eurų”, – teigė kirpėja.
Nors klientų netrūksta, nuolat augančios kainos, vietos išlaikymas ir didėjantys mokesčiai – neišvengiama dabartis.
Pašnekovės teigimu, mokesčiai ir investicijos į grožio saloną nuolatos didėja. Įgyvendinti norą dirbti neaukojant kokybės – įmanoma, tačiau tai reikalauja nesibaigiančių pastangų:
„Mano klientas – didžiausias svečias, tad nemažai uždirbtų pinigų atiduodu ne tik susimokėdama mokesčius, bet ir kurdama jaukią aplinką. Ir tvarkos palaikymas, ir švaros kokybė nemažai kainuoja. O ką kalbėti apie įvairias priemones, brangstančią kosmetiką“.
Grožio salone dirbančios specialistės remiasi panaudos sutartimi. Darbuotojos už teikiamas paslaugas uždirba individualų atlyginimą. Jis priklauso nuo klientų srauto bei darbo valandų.
Anot specialistės, dirbant šį darbą įmanoma daug uždirbti, tik tam reikia skirti bene visą savo laiką ir pastangas. Pažengusi, aukšto lygio darbuotoja, turinti nuolatinių klientų ratą, taikanti profesionalią kosmetiką, per mėnesį gali uždirbti daugiau kaip tūkstantį eurų per mėnesį.
„Darbo uždarbis priklauso nuo to, kiek laiko ir jėgų tam atiduodi. Yra skirtingų atvejų, darbuotojai gali dirbti be pertraukų, kiti susiduria su sveikatos problemomis, turi pasirūpinti vaikais, dar kiti grožio specialisto darbo imasi kaip papildomos veiklos. Viskas priklauso ir nuo to, kokius įrankius ir priemones naudoji darbe, kiek tenka už jas ir patentą sumokėti“, – teigė Jurgita.
Provincijoje – kitaip
Jurgitos pavyzdys gali kelti pavydą provincijų ar mažų miestelių grožio specialistams. Kirpėjų ir grožio specialistų asociacijos prezidentės Jolantos Mičiulienės teigimu, net ir labai besistengdami mažesnių miestų ir miestelių gyventojai, dirbdami grožio sferoje, patiria sunkumų dėl kylančių kainų.
„Palaikau ryšius su kolegomis iš mažų miestelių. Dauguma jų naudoja tą pačią, brangią kosmetiką, investuoja į seminarus. Tačiau jie negali kelti kainų, nes ir taip neturi daug klientų, o tuomet jų liks dar mažiau. Didmiestis liks didmiesčiu. Didelė konkurencija, nereguliuojamos specialistų kainos, negaliojantys įstatymai, – visi šie sunkumai būdingi provincijai”, – komentavo J.Mičiulienė.
Anot asociacijos prezidentės, vis daugiau žmonių lankosi pas jaunesnius specialistus, nes keičiasi tendencijos, kuriomis vyresnės kartos darbuotojos ne visada domisi. Todėl vyresnio amžiaus grožio specialistėms dar sunkiau.
Taupo ir gražinasi namie
J.Mičiulienė pastebi, kad net ir uždirbant vidutinį atlyginimą, didelę dalį pajamų tenka atiduoti mokesčiams, skirti kvalifikacijos tobulinimui, privalu vaikščioti į seminarus, paskaitas, kurios, kaip taip pat yra mokamos.
„Jei kirpėjas per mėnesį uždirbtų ir porą tūkstančių eurų, nepabėgtų nuo mokesčių. Mūsų darbas reikalauja nuolatinių investicijų. Mes mokame mokesčius, perkame kokybiškus produktus, nes svarbu dirbti su prestižine kosmetika. Dalį tenka atiduoti už leidimą naudoti atitinkamus produktus. Nuo atlyginimo atsiskaičiuojami priedai, „Sodros”, nuomos, pabrangusių patentų mokesčiai.
Ne paslaptis, kad daugelis grožio specialistų susiduria su klientų trūkumu, nes žmonės taupo ir atlieka grožio procedūras namie. Taip nukenčia grožio specialistų atlyginimas”, – teigė J. Mičiulienė.
