Žurnalistės Daivos Žeimytės-Bilienės ir V.Chockevičienės pokalbis – „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Kitoks pokalbis“.
– Kartu su vyru pernai prieš Kalėdas nusprendėte: viskas, kraunatės lagaminus ir po dviejų dešimtmečių gyvenimo Didžiojoje Britanijoje grįžtate į Lietuvą. Kodėl? Suveikė „Brexit“?
– Tikrai ne „Brexit“. Rengėmės jau seniai, kadangi mūsų vaikai jau seniai grįžo į Lietuvą. Reikėjo spyrio, kad galėtume susikrauti lagaminus ir išvažiuoti. Ta diena atėjo dabar.
– „Brexit“ jokios įtakos neturėjo?
– Absoliučiai.
– Pastaruoju metu nuolat girdime, kad lietuviai ketina grįžti į gimtinę arba jau grįžo išsigandę situacijos, kuri atsiras po to, kai Didžioji Britanija išstos iš Europos Sąjungos.
– Atvirai pasakysiu – gal yra ir tokių žmonių. Bet iš tų, su kuriais bendrauju, nė vienas nebijo „Brexit“. Ir net nereaguoja į tai. Taip, tikimės, kad kažkas bus, kažkas galbūt pabrangs. Iš tikrųjų ir dabar pakilo būsto, maisto produktų kainos.
– Jau dabar tai juntama?
– Taip, stipriai. Viskas yra pabrangę.
– Vis tiek „Brexit“ ir neapibrėžta situacija daug kam apsuko galvą. Juk nežinia, kas bus, ar reikės kažkokių specialių leidimų likti šalyje imigrantams? Nežinia, ar neprigalvos valstybė ypatingų sąlygų, kad tik tam tikri žmonės galės pasilikti?
– Šiuo metu jau galima pasirūpinti leidimais, jeigu norima gauti rezidento statusą. Bet nežinau, ar kas nors iš emigrantų tam ryžosi, nes nepaprastai daug „popierių“ reikia priduoti.
Tačiau nėra sunku gauti „settled status“ (nuolatinio gyventojo, – red.) – Europos Sąjungos piliečiai, norintys gyventi po „Brexit“ Jungtinėje Karalystėje turi juo pasirūpinti. Tereikia į mobilųjį atsisiųsti programėlę, nufotografuoji pasą, pačiam nusifotografuoti ir atsakyti į kelis klausimus. Nurodžius adresą bei elektroninį paštą, jau ir turi tą statusą.
– Ar tai reiškia, kad gausi ir visas socialines garantijas?
– Statusas suteikia teisę į visas socialines garantijas. Paprasčiausiai šiuo metu pasas yra susietas su Jungtinės Karalystės migracijos tarnybomis. Dabar gi, turint „sttled status“, nereikia jokių kitų dokumentų.
– Tai kas tai – išpūstas burbulas? Lietuvoje tik ir girdime, kaip viskas ten baisu ir kad tėvynainiai masiškai plūsta į Lietuvą.
– Manęs žmonės klausinėja, kodėl išvažiuojame. Sakau, kad išvažiuoju, nes pasiilgau Lietuvos. Tada visi prakalba: „Ir aš, ir aš noriu namo“. Ko gero, ilgai visi išbuvome toje šalyje. Kaip ten bebūtų, Lietuvoje yra mūsų namai, artimieji, šeima. Tai natūrali trauka.
– O patys britai supranta, ką jie padarė?
– Man atrodo, kad jie supranta. Jeigu šiuo metu būtų referendumas, tikrai nebūtų „Brexit“.
– Ką jie patys kalba? Juk jūs dar važinėjate į Londoną šiek tiek padirbėti.
– Mano paskutinė darbo diena ten bus „Brexit“ diena. Pažadėjau britams, kad dirbsiu iki jos.
Labai gerai prisimenu referendumo dieną. Tuo metu aš dirbau kartu su medicinos sesele. Ji turėjo anglišką pasą, o šiuo metu – ir statusą.
Ji manęs tada klausė: „Daktare, kaip jūs galvojate, ką darytumėte? Kaip man balsuoti?“
Aš jai taip ramiai pasakiau, kad balsuotų už išstojimą. Tiesiog nepagalvojusi leptelėjau, turėdama omeny, kad balsuotų taip, kaip nori. Tokia anglė sėdėjo kėdėje, atsisuko į mane ir klausia: „Jūs tikrai kalbate apie išstojimą?“ Atsakiau, kad mano šalis yra Europos Sąjungoje, ir mes tikai nesitrauksim iš ES. Ir kad patiems britams tai reikia nuspręsti. Bet jie patys nežinojo, ko nori.
– Gal dėl to nežinojimo ir buvo jie pikti. Turbūt dauguma žmonių buvo nepatenkinti, kad per daug imigrantų? Bet ar jie dabar suvokia, ką toliau darys, jeigu pasitrauks iš Europos Sąjungos?
– Jie žino – jie supranta, kad jiems bus sunku it liūdna.
– Ko labiausiai jie bijo? Išvažiuos imigrantai ir jiems patiems reikės dirbti jų darbus?
– Dirbu klinikoje, kurioje esame keturi gydytojai, ir nė vieno – anglo. Registratorė irgi ne anglė, seselės – taip pat. Jis yra iš Ukrainos, Ganos, Irako, Irano, Šri Lankos. Šitie neišvažiuos.
– Bet jei išvažiuos dauguma ar trečdalis, kurie dirba juodžiausius darbus, paslaugų sektoriui bus liūdna?
– Tikrai liūdna.
– Ar lietuviai imigrantai supranta, kad po „Brexit“ gali būti įvairių variantų? Jiems gali pasiūlyti mažesnius atlyginimus arba pasilikti tam tikrų specialybių žmones.
– Mes visi įsitikinę, kad to nebus. Gal vienas kitas taip galvoja. Gali būti, kaip teistumą turintiems žmonėms ir buvo pasakyta, kad nebegalės gyventi Anglijoje. Pateikiant „settled status“ duomenis reikia atsakyti į klausimus, ar esi teistas, ar esi kažkur įskaitoje. Dar kalbama apie tai, kad išprašys ir tuos, kurie uždirba pinigų mažiau nei tam tikra suma. Bet tai – tik kalbos.
– Britai turėtų labai pykti ant savo vyriausybės?
– Kai kurie žmonės tikrai pikti. Bet kalbėti reikia ne tik apie Londoną, į kurį imigrantai iš visur yra sugužėję. Juk dar yra Velsas, Škotija – jie yra „grynieji“ gyventojai, ir jie nori turėti savo šalį. Tad dar visko gali būti.
– Jeigu sugalvos nemažai žmonių dėl ilgesio grįžti į Lietuvą, ar tėvynė turės ką jiems pasiūlyti? Juk atlyginimai labai skiriasi Didžiojoje Britanijoje ir Lietuvoje.
– Man sunku spręsti už kitus. Nes pati ką tik grįžau. Esu pensijinio amžiaus ir gaunu pensiją. Aš patenkinta.
– Ir jūs dar Didžiojoje Britanijoje gausite pensiją?
– Gausiu. Nors visi stebisi, kai pasakau, jog nedirbsiu Lietuvoje. Bet man užteks.
Vis dėlto nemanau, kad Lietuvoje žmonėms trūksta darbų, reikia tik noro dirbti. Gaunant normalų, lietuvišką, vidutinį atlyginimą Lietuvoje galima normaliai pragyventi. Anglijoje už pusantro tūkstančio tikrai nepragyvensi, ypač auginant vaikus. Vien tik išsinuomoti butą kainuoja tūkstantį.
– Bet ten ir uždirbti galima daugiau.
– Žmonės ten labai daug dirba, nes už vaikų darželį labai daug reikia mokėti, brangu ir auklę samdyti. Viskas kainuoja.
– Ar vyras neprieštaravo jūsų sumanymui grįžti į Lietuvą? Kažką gražaus jam pasakėte?
– Lietuvoje auga keturi mūsų anūkai. Aišku, jam buvo labai sunku, kadangi 20 metų pragyvenus toje šalyje ir namai jau būna ten.
Mano argumentas buvo toks: kai mūsų nebus, ką mūsų anūkai atsimins apie senelius? Ar tai, kad senelis atveždavo dovanų, žaidimų, drabužėlių, žaislų? Ar tai, kad senelis su tavimi statė pilį, žaidė kartu?
Dabar man taip gražu žiūrėti, kaip jis žaidžia kartu su anūkais, dėliones dėlioja. Tai patys gražiausi gyvenimo momentai. Tikrai nebenoriu, kad būtų, kaip anksčiau – gyventi ten ir į Lietuvą parskristi tik į svečius.
– Tai stiprus, šeimyninis argumentas. Bet jauniems žmonėms, kurie išvyksta, tikrai neužtenka tik emocinio ryšio. Esą, kas myli Lietuvą, tai ir tegyvena joje. Jaunimui reikia svaresnių argumentų. Gal mes čia, Lietuvoje, kažko nepadarome, kad susigrąžintume jaunus, šviesius protus?
– Girdėjau, kad bakalauro studijos Lietuvoje bus nemokamos. Tai – vienas geriausių argumentų.
Vadinasi, studentai liks čia ir net iš Anglijos atvažiuos vaikai nemokamai mokytis. Joje beprotiškai brangus mokslas.
Bendrauju su daugybe žmonių. Tikrai daug yra sėkmės atvejų, kai jauni žmonės padarė karjerą, sukūrė savo įmones. Bet yra ir tokių, kurie labai sunkiai verčiasi, sunkiai dirba. Pavyzdžiui, pasakyk tu žmogui Lietuvoje, kad ateitų šeštadienį, sekmadienį į darbą. Juk atsikalbinės. O ten visi apsidžiaugia, kai gauna sekmadienį darbą, nes tai papildomi pinigai, dvigubai už darbą mokama.
– Gal čia godumas, kai norima labai daug užsidirbti, Lietuvoje namą pasistatyti?
– Gali būti ir tai. Atvirai pasakius, tiek metų išbuvau emigracijoje, tikrai nepraturtėjau. Neturime jokių turtų.
– O dėl dvigubos pilietybės reikalų gali būti kokių nors nusivylimų, jeigu nepritartų siūlymui ją įteisinti? Didžiosios Britanijos lietuviai yra patys aktyviausi šiuo klausimu, jiems tai turbūt aktualu?
– Taip, bet aš nežinau, ar žmonės gausiai eis balsuoti. Tokia apatija to balsavimo yra.
– Svarbi dviguba pilietybė?
– Manau, kad svarbi, ypač jaunimui. Buvo nemažai diskusijų apie dvigubą pilietybę. Pamenu, viena mergina, ištekėjusi už kitataučio, svarstė, tai ką daryti? Tapti angle? Bet ji visai nenorinti prarasti lietuviškos pilietybės. Štai dėl šitų žmonių tikrai jos reikėtų, nes tai – jaunimas.
