O jie gali būti nemenki – apie 3 tūkst. prarastų darbo vietų ir šimtai milijonų eurų, kurie arba nepateks į valstybės biudžetą, arba iš jo bus sumokami kompensacijoms. Tad kam prireikė tokio žingsnio?
Lietuva vėluoja. Europos Komisija pradėjo prieš šalį pažeidimo procedūrą dėl to, kad ji neįvykdė įsipareigojimų – nenustatė pakankamo skaičiaus biologinei įvairovei išsaugoti skirtų „Natura 2000“ teritorijų.
O tose vietovėse, kur jos yra nustatytos, vėluojama imtis priemonių, saugančių biologinę įvairovę.
Tokia žinia palydėjo miškininkų pasipiktinimą sukėlusias Miškų įstatymo pataisas. Aplinkos viceministras Martynas Norbutas „Lietuvos rytui“ yra sakęs, jog įstatymas keičiamas tam, kad būtų galima įvykdyti įsipareigojimus ES – užtikrinti tinkamą ekologinių sistemų bei biologinės įvairovės apsaugą ir kad miškų ištekliai būtų tvariai naudojami.
Tačiau tokie argumentai neįtikina nei mokslininkų, nei miškų savininkų.
Sukūrė naują grupę
Šiuo metu Lietuvos miškai yra suskirstyti į keturias pagrindines grupes. Bet rengiant Miškų įstatymo pataisas sutarta sukurti atskirą, kurioje atsidurs saugotinos miško buveinės. Tokiuose miškuose bus leidžiami tik biologinei įvairovei išsaugoti ar jai gausinti reikalingi kirtimai.
Aplinkos ministerija skelbė, kad į šią miškų grupę patektų apie 150 tūkst. hektarų plotas, trečdalis jo – privati nuosavybė. Tad jokių plynųjų kirtimų negalės būti 90 tūkst. ha plote.
Miškininkai dėl to yra pakraupę. Anot profesoriaus Andriaus Kuliešio, jei Aplinkos ministerijos sumanymas taps realybe, net 45 proc. Lietuvos miškų ūkinė veikla bus griežtai suvaržyta arba uždrausta, nes jau šiuo metu į saugomas teritorijas patenka apie 33 proc. miškų.
Visur prisėjo buveinių
Valdininkai skubėjo, todėl saugomomis buveinėmis virsiančios teritorijos buvo nustatytos be miškininkų, geriausiai pažįstančių konkrečias teritorijas, pagalbos. Tuo neabejoja Miškų instituto profesorius, habilituotas daktaras Stasys Karazija.
Jo teigimu, europinės svarbos buveinių sąrašas ir pagrindinės charakteristikos yra pateiktos vadinamajame Interpretacijos vadove. Jame suguldyti visų buveinių aprašymai, galimos radimo vietos.
„Pagal šį vadovą nesunkiai galima nustatyti kriterijus buveinių atrankai. Tačiau Lietuvoje nebuvo jų laikomasi, nes inventorizuotojai persistengė.
Mūsų instituto darbuotojai buvusios Kaišiadorių miškų urėdijos prašymu (dabar – Valstybinės miškų urėdijos Kaišiadorių padalinys) atliko saugotinų buveinių patikrą Strošiūnų šile, kur jų nustatyta ypač daug.
Paaiškėjo, kad net pagal pačius žemiausius atrankos kriterijus nė vienas sklypas negali būti priskiriamas prie buveinių“, – sakė S.Karazija.
Pasak jo, Interpretacijos vadovas numato, kad kai kurie buveinių rodikliai gali truputį skirtis, nes jie priklauso nuo geografinių sąlygų, bet negalima taip žemai nuleisti kartelės, kaip tai dabar padaryta Lietuvoje.
Pavyzdžiui, Švedijoje vienas pagrindinių reikalavimų – kad medynas buveine laikomas tik tada, kai jo amžius 40 metų senesnis negu kirtimo. Pas mus amžiaus išvis nepaisoma.
„Įstatymo rengėjai aiškina, kad net 60 proc. visų Lietuvos miškų gali būti priskiriama prie Vakarų taigos. Vadinasi, nevalia jų naudoti? Interpretacijos vadove sakoma, kad mišriųjų miškų zona paliečia ir Lietuvą.
Bet kriterijų aprašyme griežtai nurodoma, kad prie tokio tipo buveinių gali būti priskiriami tik natūralūs, nepaliesti, labai seni, sausuolių pilni miškai. O pas mus kelios rūšys medžių – tai jau ir taiga, jau ir rezervato režimas“, – pyko profesorius.
Jo nuomone, jei Miškų įstatymo pataisų rengėjai būtų buveinės atrinkę taip, kaip pridera, ginčų nekiltų. Tačiau dabar joms atriektas milžiniškas plotas miško, nieko nesiskiriančio nuo kitų.
„Reikia tai sustabdyti – atlikti nustatytų buveinių analizę ir tik tuomet priimti įstatymą, – aiškino profesorius. – Jau vien Kaišiadorių urėdijos situacija paliudijo, kiek nesąmonių pridaryta.“
Įžvelgia keistų sąsajų
Tad kas gi pastaruoju metu vyksta miškų sektoriuje? Ir kodėl žmonėms staiga taip parūpo kirtimų ribojimas? Juk statistika liudija, kad miškų plotas ir medynų tūris Lietuvoje yra didžiausias per pastaruosius 80 metų.
Natūralu, jog Lietuvoje yra žmonių, kurie iš idėjos yra aplinkosaugininkai ir prieštarauja bet kokiai ūkinei veiklai. Tačiau miškininkai įžvelgia dar ir kitokią – pragmatiškesnę – kirtimų ribojimų potekstę.
„Pamenate, kada kilo protesto banga dėl kirtimų Labanore? – klausimą mestelėjo Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacijos vadovas Algis Gaižutis. – Pernai vasaros pradžioje.
Bet pernai juk buvo pradėtas įgyvendinti 17 mln. eurų finansavimo sulaukęs „Life“ integruotas projektas „Life IP Paf-Naturalist“, kuriam numatytas dar 30,3 mln. eurų papildomas finansavimas iš kitų ES ir nacionalinio biudžeto lėšų.
Projektą įgyvendina Aplinkos ministerija ir jai pavaldžios įstaigos, kartu ir aplinkos eksministro Kęstučio Navicko ankstesnė darbovietė Baltijos aplinkos forumas. Pagrindinis projekto siekis yra plėsti „Natura 2000“ tinklą įsteigiant naujas saugomas teritorijas ir atitinkamai nustatant jų apsaugos ir tvarkymo priemones.“
Pasak A.Gaižučio, todėl ir kyla abejonių, ar tos aplinkosaugininkų viešosios akcijos ir iniciatyvos uždrausti kirtimus miškuose ir steigti naujas saugomas teritorijas tėra atsitiktinumas.
Juo labiau kad pradėtą K.Navicko darbą Aplinkos ministerijoje, neturinčioje ministro, atkakliai tęsia buvę pavaldiniai.
Nors dabartinėms Miškų įstatymo pataisoms nepritarė Miškų ūkio konsultacijų taryba, sudaryta iš gamtosaugininkų, su ministerija susijusių valstybinių įstaigų bei verslininkų atstovų, pataisos jau yra užregistruotos Seime. Ir tai buvo padaryta tuo metu, kai Aplinkos ministeriją prižiūrintis energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas buvo išvykęs į konferenciją Čikagoje.
Kieno klaidas dangsto?
Pasak Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininko Kęstučio Mažeikos, Miško įstatymo pataisų pristatymas komitete sukėlė daugybę klausimų.
„Pastaruoju metu nuolat kalbama apie gamybos skatinimą, o dabar atsirado radikalų grupė, kuri, atrodytų, bando ištaisyti savo ar kieno kito padarytas klaidas ir nuslėpti pažeidimus. Nes pataisos stumiamos neatsižvelgiant į Lietuvos miškų ūkio politiką, raidą ir tai, kiek miškai teikia naudos ekonomikai“, – svarstė K.Mažeika.
Jo nuomone, tai, kad, be jau egzistuojančių apribojimų, bandoma įvesti papildomą miškų grupę ir jai priskirti visus medynus, kuriuose randama kažkokių saugotinų augalų arba paukščių, prasilenkia su ūkiškumu.
„Tam juk ir buvo derlingose žemėse kuriami ūkinės paskirties miškai, kad jie duotų ir ekonominės naudos.
Todėl saugoti biologinę įvairovę ir drausti ar riboti kirtimus reikia ten, kur reljefiškai sudėtingos, sunkiai pasiekiamos vietovės, pavyzdžiui, ant šlaitų, skardžių, šlapynėse, pelkėtose vietose, nes ir technika jų nepasiekia, o jei ir pasiektų, suardytų miško paklotę“, – sakė K.Mažeika.
Be to, anot pašnekovo, šiuo metu miškų savininkus ir taip jau saisto apribojimai. Juk 200 metrų spinduliu aplink lizdavietes nevalia liesti medžių.
„Lizdai yra suskaičiuoti, suregistruoti. Jei juose ir neperi paukščiai, jie vis tiek dar turi būti saugomi penkerius metus. Tai miškininkams papildomas rūpestis, o už paukščių buveinių apsaugą ir draudimą ūkininkauti jie negauna jokios kompensacijos.
O dabar naujasis įstatymo projektas primeta naujus apribojimus ir už juos jau numato kompensacijas. Taip kuriama priešprieša tarp pačių miško savininkų pažeidžiant žmonių lygiateisiškumą“, – kalbėjo parlamentaras.
Rengėjus kvies dar sykį
K.Mažeika ketina dar kartą sukviesti pokalbio ministerijos specialistus, Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos atstovus, projekto rengėjus ir aptarti situaciją, nes įstatymo pataisoms Vyriausybė dar nepritarė.
„Įžvelgiu, kad tomis pataisomis stengiamasi pridengti ankstesnių darbų broką. Ko gero, anksčiau buvo panaudoti ES pinigai buveinių apsaugai, o dabar reikalaujama tam tikrų ataskaitų ir rodiklių.
Tad prašysime atsakingų tarnybų, kad mums pateiktų galimą pinigų plovimo ar panaudojimo schemą ir įvertintų, kiek padaryta žalos miškų ūkio ekonomikai.
Juk kalbama, kaip būtina skatinti Lietuvoje medienos apdirbimą, kad liautųsi vagystės, pradedant miškais ir baigiant paruoštos medienos eksportu“, – sakė K.Mažeika.
Įvertino praradimus – jie bus milžiniški
Valstybinės miškų tarnybos (VMT) duomenimis, 257 tūkst. hektarų naujai nustatytų buveinių teritorijose suda- ro miško žemės plotas, iš jų 100 tūkst. hektarų buveinių išskirta valstybiniuose miškuose.
„Aplinkos ministerija – mūsų darbdavys. Jos prašymu ir parengėme pažymą. Jos išvados paviešintos“, – trumpai paaiškino VMT direktoriaus pavaduotojas Paulius Zolubas.
Apskaičiuota, kad nutraukus žaliavinės medienos gamybą medynuose, paskelbtuose europinės svarbos natūralioms miško buveinėms, bendras darbo vietų skaičius miškininkystės srityje ir medienos pramonėje sumažėtų 2500–3500. Beveik visos šios darbo vietos yra regionuose.
Be to, kasmet nesumokamų mokesčių bei privatiems miškams skiriamų kompensacijų suma už aplinkosauginius apribojimus siektų nuo 15,1 iki 68,7 mln. eurų.
Į rinką nebepatektų apie 1–2 mln. kub. metrų medienos. Taigi valstybinis miškų ūkis, negaudamas pajamų, susidurs su sunkumais ir, tikėtina, jį reikės dotuoti iš biudžeto, nors šiuo metu jis dirba pelningai ir neša pinigus į valstybės biudžetą.
Pavyzdžiui, 2018 metų sausį–birželį Valstybinių miškų urėdija gavo 90,14 mln. eurų pajamų ir 26 mln. eurų bendrojo pelno. Dar didesnius nuostolius pa- tirs pramonė – didelę pridėtinę vertę bei naudą valstybei kuriantis sektorius.
Skaičiuojama, kad medienos žaliavos vertė per visą ciklą – nuo apdirbimo iki tapimo baldu – padidėja 9 kartus.
Dėl planuojamų ribojimų negautos pajamos, nesukurta pridėtinė vertė, nesumokėti mokesčiai gali pasiekti 1,5–2 mlrd. eurų. V.Balkūno nuotr.
