Grožio industrija: atspari krizėms ir nuolat pateikianti naujovių

Europa 2017 metais pasiekė 77,6 mlrd. eurų kosmetikos pardavimus mažmeninėje rinkoje ir pagal šį rodiklį pirmauja tarp kitų pasaulio regionų, lenkdama net JAV (67,2 mlrd. eurų), Kiniją (43,4 mlrd. eurų), Japoniją (29,9 mlrd. eurų). Asociacija „Cosmetics Europe“ skaičiuoja, kad su kosmetikos pramone susiję apie 2 mln. darbo vietų, iš kurių 166 tūkst. žmonių dirba kosmetikos gamybos pramonėje, o iš 50-ies populiariausių kosmetikos prekės ženklų net 22-u yra europietiški.

„Europa yra stipri grožio industrijoje: ir pagal rinką papildančių naujų produktų skaitlingumą, ir inovacijas, juk regione yra mažiausiai 77-ios su mokslo inovacijomis ir jų diegimu kosmetikoje susijusios laboratorijos. Apskritai, grožio versle tendencijų kaita milžiniška, ir ją geriausiai galima apibūdinti žodžiais – greitis, inovacijos, sudėčių skaidrumas bei skirtingų kultūrų puoselėjamos grožio rutinos atradimas ir jungimas su įprastine“, – sako didžiausios Baltijos šalyse grožio parodos „Pelenė“ projekto vadovė Dovilė Vertelytė.

Puikiu pastarojo atradimo pavyzdžiu galima laikyti grožio kulto ir siekio turėti porcelianinio baltumo odą pavergtą Aziją. Vokietijos statistikos portalas „Statista“ vertina, kad nuo 2016 metų Azijos ir Okeanijos šalys tapo kosmetikos industrijos lyderėmis, užimančiomis net 40 proc. pasaulio rinkos.

„Įspūdinga Azijos grožio rutina atrado kelią į Vakarų šalis, kurios noriai perima Rytų atradimus, tarp kurių yra tiek požiūris į odos priežiūros ritualus, tiek noras išbandyti kosmetiką su neįprastais egzotiškais ingredientais.

Dominuoja kultūrų persipynimo tendencija, stengiamasi išryškinti savo paveldo išskirtinumą, perkeliant jį į kosmetikos produktus – tai palanku net ir nedidelėms pasaulio mastu šalims“, – pastebi D. Vertelytė.

Didžiausia Lietuvoje kosmetikos gamybos bendrovė „BIOK laboratorija“ išskiria personalizuotos kosmetikos svarbą.
„Šiuolaikinis vartotojas ieško vis labiau individualizuotų sprendimų, o gyvenimo tempas ir aplinkos sąlygos keičia supratimą, kam reikalinga kosmetika. Todėl auga dermatologinės, jautriai odai skirtos kosmetikos paklausa. Pirmieji pasiūlę Lietuvos prekybos centruose įsigyti dermatologinę kosmetiką teisingai numatėme tokios kosmetikos poreikį, tačiau į rinką išėjome tiesiog per anksti. Lietuvos grožio srities vartotojas yra panašus į pasaulio vartotoją, tačiau truputį vėliau priima inovacijas“, – teigia „BIOK laboratorijos“ rinkodaros vadovė Ieva Čepononė. 

Pasak jos, lietuviškai juodai dantų pastai su aktyvuota anglimi, pirmą kartą pristatytai prieš 6 metus, prireikė keturių metų, kad šalies gyventojai ją atrastų. I. Čepononė pripažįsta, kad jeigu ne eksportas į užsienio šalis, „BIOK laboratorija“ būtų sustabdžiusi šios dantų pastos gamybą. 

„Šiandien juoda dantų pasta pasaulyje jau jokia naujiena, tačiau Lietuvoje jos vartojimas kaip tik auga“, – lietuvių gebėjimu kurti naujoves įsitikinusi I. Čepononė.

Ano jos, tiesa tai, kad grožio industriją sunkiai paveikia netgi ekonominė šalies padėtis.

„Natūralu, kad ekonomiškai sunkiu momentu žmonės yra priversti keisti savo įpročius, tačiau kosmetikos ir higienos prekės priklauso labai specifiniam, sunkiai pakeičiamų prekių segmentui. Tad net ir sunkmečiu vartojimas nemažėja, tiesiog iki tol naudotus brangesnius produktus žmonės pakeičia pigesniais. Pastebime, kad vienintelė auditorija, kuri nėra linkusi keisti savo įpročių – vyrai. Vyrų kosmetikos ir parfumerijos rinkos dalis nuolat auga ar išlieka stabili net ir ekonominio sunkmečio metu. Tačiau jie konservatyvesni, todėl jeigu jau apsisprendė kažką vartoti, taip lengvai to neatsisako“, – pastebi pašnekovė.

Grožio industrijos parodoje „Pelenė“ lankytojai turės galimybę pirmieji atrasti Lietuvos rinką pasiekiančias grožio, higienos, kosmetikos ir parfumerijos naujoves, išbandyti ne tik produktus, bet ir įvairias procedūras. Grožio srities profesionalų čia lauks specializuoti mokymai.

Pasak D. Vertelytės, dar vienas rinką auginantis segmentas yra kosmetologijos įrenginių poreikio augimas. Gamintojai vilioja klientus moderniais įrenginiais, o klientai vis dažniau juos įsigyja ir naudoja tiesiog namuose. 

„Nors globalūs tyrimai patvirtina, kad žmonės labiausiai vertina individualias savybes bei charakterį, tačiau akivaizdu, kad išvaizda išlieka labai svarbi. Kuo toliau, tuo labiau koncentruojamasi ne tik į tai, kaip, liaudiškai tariant, gražiai „nupiešti veidą“, bet pirmiausia į tai, kad oda būtų sveika, atgaivinta. Štai čia atsiveria dar viena nauja erdvė, kurią vartotojas pasiryžęs perimti į savo rankas ir naudoti pats, negaišdamas laiko ėjimui į specializuotus salonus“, – atkreipia dėmesį ji.

Vis daugiau dėmesio susilaukia įvairūs veido valymo, masažo, atgaivinimo įrenginiai, veikiantys lazerio, ultragarso, elektros impulsų, magnetų, LED šviesų ir kitų technologijų pagrindu. Jie gali būti patogiai naudojami ir namų sąlygomis.

„Įrenginių populiarumą kelia bei palaiko nuomonių formuotojai socialiniuose tinkluose. „Statista“ duomenimis, nuo 2015 metų pasaulio mastu pusė „Youtube“ grožiui skirtų įrašų buvo pamokos, kurių metu pristatomi nauji produktai ar kiti gaminiai, mokoma jais naudotis, susikurti norimą makiažą ir panašiai. Tarp parduodamų įrenginių pirmauja odos prausimui bei valymui, nepageidaujamų plaukelių šalinimui bei senėjimo procesams stabdyti skirti įrenginiai“, – teigia D. Vertelytė. Pasak jos, „Pelenės“ užduotis – naujausias grožio tendencijas paskleisti ne tik Lietuvoje, bet ir visose Baltijos šalyse – nei Latvijoje, nei Estijoje tokio masto grožio industrijos renginiai nėra organizuojami.