Žemės ūkio ministras Giedrius Surplys sako, kad naujų kasos aparatų įsigijimo išlaidas bus galima įtraukti į dalyvavimo vaučerių sistemoje išlaidas ir gauti kompensaciją. Pasak jo, kol kas sistemos startui numatyta beveik 3 mln. eurų.
„Gal ministerija dar taip pat pasiūlys galimybę ir pasikeisti tuos (senus – BNS) aparatus, ir jie pasidengs (naujų įsigijimas būtų kompensuotas – BNS) ir tai būtų iš vis sveikintina“, – trečiadienį Seimo Kaimo reikalų komitete pareiškė asociacijos vadovas Laurynas Vilimas.
Pasak jo, jeigu smulkieji prekybininkai norėtų jungtis prie vaučerių sistemos, jie žiūrės, kiek „turės galimybių ir kiek norės bei galės investuoti“.
„Turėkite omeny, kad kaimuose mažesnėse parduotuvėse didžioji dalis kasos aparatų yra senesnių modelių, nes naujesni brangiai kainuoja. Jie atitinka tuos VMI senesnius reikalavimus“, – kalbėjo L. Vilimas.
Ministras žada, kad ūkininkai arba pardavėjai, norintys dalyvauti vaučerių sistemoje, kasos aparato įsigijimo ar atsinaujinimo išlaidas galės įsitraukti į projekto išlaidas ir gauti finansavimą.
Tuo tarpu Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Jonas Talmantas piktinosi, kad vaučerių sistema „paleista“ nebaigus notifikavimo procedūrų, nes jeigu Europos Komisija pasipriešins tokiam Lietuvos sumanymui, „įdirbis nueis vėjais“.
„Veršis dar užpakaly, o mes jau su peiliu lakstome, pjauti norime. Turėtų gal pirmiausia prasidėti nuo notifikavimo, nes daug smulkių ūkininkų ruošiasi parduotuvėles steigti“, – teigė J. Talmantas.
Pasak L. Vilimo, dabar Lietuvoje yra apie 4 tūkst. parduotuvių, prekiaujančių maistu ir daržovėmis. L. Vilimo teigimu, jeigu pagal valdžios planą, dėl vaučerių sistemos įsisteigs iki 100 naujų prekyviečių, kur be tarpininkų būtų prekiaujama žemės ūkio produkcija, toks kiekis nei konkurencijos, nei kainų mažėjimo nepaskatins.
„Kaip tai galėtų paveikti rinką, nematau galimybės kaip efektyviai paveiktų“, –komitete teigė L. Vilimas.
Pasak G. Surplio, nuo kovo 4–osios pradėtas pirmasis vaučerių sistemos etapas – ūkininkai jau gali kreiptis dėl finansinės paramos savo parduotuvių verslo plėtrai, pavyzdžiui, iš europinių lėšų jiems bus leidžiama kompensuoti visas savo išlaidas dėl pardavėjų išlaikymo.
Vienam projektui bus skiriama apie 120 tūkst. eurų. Į tokią prekyvietę, kurios savininkai ataskaitas turės teikti trejus metus, turės ateiti ne mažiau kaip 1 tūkst. pirkėjų.
„Jeigu po trijų metų pamatysime kad jos tampa kirpyklomis, keisime žaidimo taisykles“, – teigė ministras.
G. Surplys abejoja, ar naujos prekyvietės konkurencija sudarys jau veikiančioms kaimo parduotuvėms.
„Tikrai ne kaime steigčiausi, o mieste, nes ten yra pirkėjai“, – kalbėjo ministras.
L. Vilimas prognozuoja, kad už gautą finansinę paramą retam ūkininkui pavyks atsidaryti parduotuvėlę mieste dėl didelių nekilnojamojo turto nuomos ar įsigijimo kainų.
Ministras sako, kad ūkininkai galės pretenduoti į milijoninę paramą. Jis tikisi, kad pasinaudojus ja, įsikurs apie 100 naujų prekyviečių: turgelių, internetinių ar kitokių parduotuvių, iš kurių ūkininkai prekiaus savo produkcija.
Be to, šie prekybininkai, siekdami pritraukti klientų, anot ministro, galės dalį savo produkcijos padovanoti, o dėl to patirtas išlaidas kompensuotų Nacionalinė mokėjimų agentūra (NMA).
„Jeigu pas mane ateina pirkėjas, įsigyja prekių, tarkime už 10 eurų, aš jam papildomą sūrio ar dešros gabalėlį, kažkokį tautinio paveldo produktą galiu padovanoti, o išlaidas kompensuotų NMA“, – pasakojo G. Surplys.
L. Vilimas suabejojo, ar tokios ministro žadamos dovanos galimos.
„Negalima to daryti. (...) Maistas negali būti dovanojamas. Kai tu dovanoji, neapskaitai kasoje. Padovanoji savo gamybos, žmogus apsinuodija, o veterinarija nežino, iš kur ta dovana, mėsos ar sūrio gabaliukas atėjo“, – tvirtino L. Vilimas.
Nuo liepos, anot G. Surplio, vyks antrasis vaučerių sistemos etapas – ūkininkai galės taikyti nuolaidą pirkėjams, o iš NMA gautų kompensaciją, kad pasidengtų patirtas išlaidas. Taip pat nauja ūkininkų „porcija“ galės pretenduot į paramą įsteigti prekyvietes.
„Jeigu per tuos du etapus pamatysime, kad susidomėjimas iš ūkininkų yra, pavyzdžiui, turgeliuose prekiauti, steigti parduotuvėles, įsigyti furgonus, iš kurių prekiautų savo gaminiais, pirkėjų srautas yra, tada vaučerių programą tvirtiname ir ji tampa nuolatine ir kiekvienais metais suksis“, – teigė ministras.
Žemės ūkio ministro aiškinimu, planuojama vaučerių sistema nėra nei socialinė priemonė, nei tiesioginis bandymas reguliuoti kainas.
„Tai tiesiog konkurencijos plėtra prekybos sektoriuje ir bandymas pritraukiant į mažesnes parduotuvėles pirkėjus sukurti spaudimą kainoms plečiant prekybos vietų pasiūlą“, – komiteto posėdyje tvirtino jis.
Ministras taip pat tikisi, kad dėl pokyčių žemės ūkio produkcijos prekyboje sumažės tarpininkų, produktais prekiaus patys ūkininkai, stiprės sveikos mitybos kultūra.
