Premjeras apie tai kalbėjo savo, kaip kandidato, užsienio politikos ir nacionalinio saugumo programos pristatyme Rytų Europos studijų centre.
„Nesinorėtų man šiandien kalbėti apie tai, kad sustabdyti šitą monstrą (Astravo AE. – ELTA) buvo galima tada, kai jis tik gimė, arba dar prieš gimimą, nedarant komunikatų, sprendimų, tikintis, kad jis niekada nebus pastatytas. (...) Nuoširdžiai sakau, tai (nusiųsti Baltarusijai siūlymą pertvarkyti Astravo AE į dujinę. – ELTA) nėra vien mano idėja, be specialistų tikrai to nebūčiau padaręs. Bet aš noriu užtikrinti, kad jeigu įvyktų taip, jog tas branduolinis objektas pradės funkcionuoti, ir jeigu ten įvyktų branduolinis incidentas, – noriu ramiai žiūrėti į savo vaikų ir kitų Lietuvos piliečių akis, kad padariau viską, jog to išvengtume. Taip, šiandien tai yra paskutinis šiaudas. (...) Tikrai nenorėjau to daryti iki rinkiminės kampanijos pabaigos, tačiau laikas spaudžia, ir teko tai padaryti“, – kalbėjo S. Skvernelis.
Ministro pirmininko teigimu, Baltarusijai pateiktas pasiūlymas racionalus, nors keičiant AE iš elektrinės į dujinę išeitų panaudoti ne visą jau sukurtą infrastruktūrą.
„Reikėtų ieškoti investicijų. Bet Lietuva vėlgi gali galbūt būti šioje vietoje Baltarusijos advokatas ir partneris, jeigu toks signalas iš Minsko ateitų, kad mes ieškome ir finansavimo būdų ir šaltinių. Taip, mes galime šiandien Baltarusijai pasiūlyti nepriklausomą dujų tiekimą per Klaipėdos terminalą ir (tuo pačiu. – ELTA) spręsti ir savo klausimą, kadangi pusė terminalo pajėgumų neišnaudojama. Jeigu Baltarusija deklaruoja, kad reikia diversifikuoti energetinių šaltinių tiekimą į tą valstybę, kad nebūtų priklausoma nuo Rusijos šaltinių, tai mes siūlome alternatyvų tiekimą“, – sakė S. Skvernelis.
Premjeras sakė, kad sėkmingų tokios konvergencijos pavyzdžių pasaulyje būta.
Pasak S. Skvernelio, iš Baltarusijos oficialaus atsakymo dar nėra.
„Bet jeigu bus motyvuotas atsakymas – nes be pasiūlymo dar yra ir pakvietimas mūsų energetikos ministrams susitikti, jeigu būtų bent jau kažkoks teigiamas pasvarstymas, – galima tuo keliu toliau eiti ir stabdyti procesą, kol dar nėra įtrauktas branduolinis kuras. Po to iš esmės kelio atgal nebus“, – kalbėjo premjeras.
ELTA primena, kad Baltarusija kartu su rusų inžinieriais stato AE netoli Astravo miesto, nuo Vilniaus nutolusio vos per 50 km. Pirmasis elektrinės energinis blokas, planuojama, pradės veikti šių metų pabaigoje, antrasis – 2020-aisiais.
Vasario pradžioje Ženevoje patvirtintos Jungtinių Tautų Poveikio aplinkai įvertinimo tarpvalstybiniame kontekste (Espo) išvados dėl Astravo AE. Konvencijos šalys patvirtino, kad Baltarusija, statydama Astravo AE, netinkamai parengė poveikio aplinkai vertinimo dokumentaciją, netinkamai įvertino aikštelių alternatyvas, netinkamai konsultavosi su poveikį patirsiančiomis šalimis ir netinkamai priėmė galutinį sprendimą dėl elektrinės statymo, nepagrįsdama aikštelės pasirinkimo.
Premjeras kovo pradžioje laišku kreipėsi į Baltarusijos ministrą pirmininką Sergejų Rumasą su pasiūlymu apsvarstyti galimybę vietoje Astravo AE plėtoti modernią dujinę elektrinę.
Šio pasiūlymo prasmės Baltarusijos energetikos ministerija esą nemato.
„Statome AE sau, mūsų vidaus vartojimui ir energetiniam saugumui. Ir ne tik elektros energijos gamybai, bet ir kuro rūšių diversifikacijai. Pas mus jau dabar 95 proc. elektros energijos gaminama dujinėse jėgainėse, todėl kokia gi tokio Lietuvos premjero S. Skvernelio pasiūlymo prasmė? Mums reikalingas patikimas elektros energijos šaltinis, nepriklausomas nuo jokių kainų pokyčių pasaulyje“, – tut.by citavo Baltarusijos energetikos ministerijos Branduolinės energetikos departamento direktorių Vasilijų Poliuchovičių.
Tuo metu premjero kreipimasis į Baltarusiją sulaukė kritikos Lietuvoje tiek dėl abejotino paties siūlymo techninio pagrįstumo, tiek dėl to, kad jis nebuvo suderintas su Vyriausybe ir Prezidentūra.
Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Robertas Dargis sakė, kad S. Skvernelio pasiūlymas Baltarusijai buvo nesuprantamas, nes nenumatyta, kokios būtų pasekmės, jeigu Baltarusija sutiktų su tokiu pasiūlymu.
„Buvo išmesta teorinė idėja. Pritrūko paaiškinimo, ką siūlome toliau. Ar mes tada turėsime kažkokius rimtus energetinius santykius? Tarkime, Baltarusija priima mūsų pasiūlymą, ką darome toliau? Perkame iš jų elektrą? Kaip toliau strateguojame su jais bendradarbiavimą? Reiškia, kad mes su jais artėjame? Užsienio politikoje darome didžiulius pokyčius? Apie tokius dalykus reikia gerai pagalvoti“, – „Žinių radijo“ laidoje „Verslo poizicija“ R. Dargis.
Pasak prezidentės Dalios Grybauskaitės, tai, kad premjeras savo veiksmų nederino su Prezidentūra, pažeidžia Konstituciją.
„Konstitucija numato, kad sprendimus priima tik prezidentas, užsienio politika vykdoma kartu su Vyriausybe. Kadangi nebuvo derinta ši tema, o tai yra strateginis užsienio politikos tikslas, manau, kad tai antikonstitucinis veiksmas“, – sekmadienį žurnalistams sakė D. Grybauskaitė.
Tuo metu užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius, ketvirtadienį Seimo posėdyje atsakinėdamas į opozicijai kilusius klausimus, teigė nevertinantis premjero veiksmų ir tvirtino, kad Lietuvos Vyriausybės pozicija dėl Baltarusijoje statomos atominės elektrinės nesikeičia. L. Linkevičius apskritai ragino nedramatizuoti situacijos dėl S. Skvernelio kreipimosi į Minską.
