„Grant & Eisenhofer P.A.“ ir DRRT pateikė ieškinį Kopenhagoje, atstovaujant investuotojams iš 19 šalių, dėl „sukčiavimo didžiulėje Rusijos pinigų plovimo schemoje ir ilgus metus trukusio informacijos nuslėpimo, kurį skatino „Danske“ bankas ir jo vadovybė“.
Iki vėlyvo pirmadienio vakaro užsitęsusiame „Danske Bank“ akcininkų susirinkime „Grant & Eisenhofer P.A.“ atskleidė, kad investuotojų siekiama prisiteisti suma yra 475 mln. dolerių. Tačiau naujasis „Danske Bank“ valdybos pirmininkas Karstenas Dybvadas banko akcininkams tikino, kad „Danske Bank“ yra įsitikinęs, jog tinkamai informavo institucijas apie pinigų plovimą banko Estijos filiale.
„Mūsų pagrindinė pozicija nesikeičia – bankas tinkamai laikėsi įsipareigojimų informuoti (akcininkus ir institucijas). Todėl nematome jokio pagrindo bylinėjimuisi ar žalos atlyginimui“, – sakė K. Dybvadas.
„Danske Bank“ ir keturi buvę banko vadovai šiuo metu bylinėjasi Niujorko teismuose su Jungtinių Valstijų pensijų fondais, kurie kaltina banką slėpus informaciją apie pinigų plovimą ir šitaip apgaule padidinus „Danske Bank“ akcijų kainą.
„Danske Bank“ akcijų kaina, per praėjusius metus sumažėjusi perpus, šiemet beveik nesikeitė, nes naujų įtarimų bankui pareikšta nebuvo. Tuo tarpu kiti Šiaurės šalių bankai, kaip „Swedbank“ ir „Nordea“, įsipainiojo į pinigų plovimo skandalus.
„Danske Bank“ filialas Taline įsisuko į didžiulį pinigų plovimo skandalą. Apie 200 mlrd. eurų vertės abejotinos kilmės mokėjimai, daugiausia iš Rusijos ir kitų buvusios SSRS šalių, manoma, buvo įvykdyti filiale tarp 2007 ir 2015 m.
Tyrimai, susiję su „Danske Bank“ pinigų plovimu, pradėti Jungtinėje Karalystėje (JK), Prancūzijoje, Vokietijoje, Jungtinėse Valstijose, Danijoje ir pačioje Estijoje.
