Ir čia gyvena žmonės: labiausiai užteršti buvusios Sovietų Sąjungos miestai Vėžinių susirgimų skaičius čia didėja milžiniškais tempais

2019 m. kovo 16 d. 08:35
Lrytas.lt
Gyventi šiuose miestuose yra baisu – juodas sniegas, baisus kvapas, rūgščios upės. Dauguma jų yra vadinamieji monomiestai – tokie, kur gyventojų ekonominė veikla glaudžiai susijusi su vienintele pramonės įmone ar integruotų įmonių grupe, ir žmonių gyvenimas visiškai priklauso nuo gamyklos maitintojos, kuri vadinama miestą formuojančia įmone.
Daugiau nuotraukų (33)
Apie ekologiją šiose vietose negalvojama, todėl padėtis tokia bloga. Portalas „gubdaily.ru“ supažindina su keliomis Rusijos vietovėmis, „kur geriau nevažiuoti gyventi“.
Temirtau
Kazachstano Temirtau mieste gyvena 180 tūkst. žmonių. Tinklaraštininkas Varlamovas apsilankė monomieste ir padarė įspūdingą reportažą apie šio mažo miesto didelį siaubą.
Anksčiau šioje vietoje buvo Samarkando (kalbama ne apie Uzbekistano miestą) gyvenvietė, tačiau per Antrąjį pasaulinį karą čia pastatė metalurgijos gamyklą, tad gyvenvietė netrukus tapo miestu. Gamykla yra ne tik „miestą formuojanti“ , bet ir žudanti įmonė. Pagrindinė šių dienų Temirtau problema yra ekologinė padėtis, kuri nuolat blogėja dėl kombinato išmetamų teršalų.
Miesto oras yra užterštas kenksmingomis kietosiomis dalelėmis, Nuros upės užtvankoje aptikta didelė gyvsidabrio koncentracija. Be to, Temirtau yra senosios elektrinės pelenų sąvartynas, iš kurio vėjas išnešioja juodas dulkes po visą miestą.
Karabašas
Čeliabinsko srities miestas jau seniai pelnė labiausiai užteršto Rusijos miesto vardą. Ekologinė situacija mieste dėl žmogaus veiklos pablogėjo tiek, kad ten pradėjo išmirti augalija. 1989 metų pabaigoje buvo sustabdyta senoji metalurgijos gamyba.
Kadangi Karabašas yra monomiestas, žmonėms nebeliko, kur dirbti. Penktadalis miesto gyventojų tapo bedarbiais, o gyventojų skaičius sumažėjo iki 15 tūkst. (dabar Karabaše gyvena 11 tūkst. žmonių).
Reikia tik pažvelgti į šiuos baisius kadrus.
Iki 2009 metų miestas buvo įtrauktas į sąrašą kaip ekologinės nelaimės zona, tačiau dabar padėtis šiek tiek pagerėjo. Tiesa, kaip ir anksčiau, niekas nenori čia gyventi. O ir jokio darbo čia nebesurasi.
Magnitagorskas
Didelis pramoninis miestas Urale buvo įkurtas 1929 metais. Jo širdis – Magnitagorsko metalurgijos kombinatas, kuris ir duoda žmonėms darbo, ir teršia viską aplink.
Dabar jis patenka į labiausiai užterštų Rusijos miestų dešimtuką. Kenksmingi į orą ir vandenį išmetami teršalai viršija leistinas normas dešimtis kartų. Užtat nekilnojamasis turtas netoli gamyklos esančiuose kvartaluose kainuoja kapeikas – visi nori pabėgti kuo toliau nuo nuodingų dūmų. Tačiau kenksmingi teršalai pasiveja, kuriame miesto rajone žmogus bebūtų.
Krasnojarskas
Krasnojarskas nepatenka į monomiestų sąrašą, tačiau reguliariai įtraukiamas į miestų, kuriuose ekologinė padėtis yra blogiausia, reitingus. Ekspertai šį miestą, kurio gyventojų skaičius perkopė milijoną, vadina ekologinės nelaimės zona.
Vietos gyventojai tiesiog dūsta nuo mieste veikiančių fabrikų išmetamų kenksmingų medžiagų. 2017 metais kenksmingų teršalų kiekiai ore tris kartus viršijo leistinas normas. Vėžinių susirgimų skaičius mieste auga po 2,5 proc. per metus.
Dzeržinskas
Sovietmečiu miestas Žemutinio Naugardo srityje buvo stambus chemijos pramonės centras. Reali grėsmė miesto ekologijai yra giliai žemėje užkastos pavojingos pramonės įmonių atliekos ir šlamo nusodinimo baseinas (vadinamas „baltąja jūra“) su tos pačios gamyklos atliekomis. Nuotraukos kelia siaubą.
Gamtai ir visai aplinkai padaryta žala yra didžiulė, padėčiai pagerinti reikia didelių finansinių išteklių, kurių biudžete nėra. Be to, aplinkosaugininkai kasmet atkreipia dėmesį, kad Dzeržinsko oras yra labai toli nuo to, koks turėtų būti, konstatuoja portalas gubdaily.ru. 
Parengė Leonas Grybauskas
sovietmetisRusijatarša
Rodyti daugiau žymių

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.