Didžioji dalis valstybės – be elektros. Taip nutiko Venesueloje praėjusią savaitę.
Pabėgusių į užsienį gyventojų – jau apie tris milijonus. Likusieji gerokai sublogo: trijų šalies universitetų apklausos duomenimis, 60 proc. venesueliečių 2017 metais neteko svorio, kai kurie – net apie 10 kilogramų, mat tiesiog nėra už ką pavalgyti.
Užtat šios valstybės išžvalgytos naftos atsargos siekia mažiausiai 303 milijardus barelių (vienas barelis – 159 litrai). Tai – kur kas daugiau nei Saudo Arabijoje, Rusijoje ar JAV.
Nuosmukis. Su tokiais ištekliais šalis turėtų būti mažų mažiausiai pasiturinti. Tačiau naftos sektorių monopolizavusi valstybinė kompanija „Petroleos de Venezuela“ (PDVSA) jos išgauna vis mažiau.
2008 metais šalyje kasdien buvo išpumpuojama po 3,3 mln. barelių juodojo aukso, 2017-aisiais – apie 2 mln. barelių, o per pirmuosius 11 praėjusių metų mėnesių – vidutiniškai po 1,38 mln. barelių. Londono analitikų kompanija „IHS Market“ spėja, kad iki metų pabaigos gavyba sieks vos 500 tūkst. barelių per dieną.
Valstybei, kuri 90 proc. pajamų gauna parduodama naftą, tai – milžiniškos netektys.
Bet prošvaisčių nematyti, nes PDVSA jau nuo 2017 metų iš esmės nieko nemoka savo kreditoriams. Įrangos tiekėjai (pavyzdžiui, JAV kompanija „Halliburton“) jos nebeparduoda, nes valstybės įmonė neatsiskaito, tad šimtus milijonų dolerių siekiančias skolas jau teko nurašyti.
Duoklė. „Toks kompanijos nuosmukis yra daugybę metų užsitęsusio prasto valdymo, korupcijos ir nepotizmo pasekmė. Gavyba krinta, nes kiekvienais metais nebuvo į ją pakankamai investuojama“, – aiškino Vokietijos „Commerzbank“ žaliavų rinkos strategas Eugenas Weinbergas.
Bet pati PDVSA ir negalėjo pakankamai investuoti, nes daugumą jos lėšų išsiurbdavo kompaniją valdanti valstybė. 2005–2012 metais įmonei buvo nurodyta sumokėti 175 mlrd. dolerių (155 mlrd. eurų) mokesčių, 42 mlrd. dolerių (37 mlrd. eurų) skirti socialiniams projektams ir dar atseikėti 57 mlrd. dolerių (per 50 mlrd. eurų) valstybės fondui, už kurio lėšas, be kita ko, įsigyta ir rusiškų naikintuvų.
Smūgis. Dar viena vinimi į karstą greičiausiai taps Tarptautinio investicinių ginčų sprendimo centro (ICSID), veikiančio prie Pasaulio banko, nuosprendis, pagal kurį Venesuela JAV kompanijai „ConocoPhillips“ privalo sumokėti 8,14 mlrd. dolerių (7,2 mlrd. eurų). Tiesa, jis gali būti skundžiamas, tačiau Karakaso galimybės apsiginti vertinamos prastai.
Šiuo atveju košę užvirė dabar jau miręs ankstesnis Venesuelos prezidentas Hugo Chavezas, 2007 m. nurodęs nacionalizuoti visą naftos sektorių. „ConocoPhillips“ šalyje įgyvendino tris projektus, bet buvo išprašyta.
Mainais už tai PDVSA iki praėjusių metų amerikiečiams sumokėjo apie 2 mlrd. dolerių (1,77 mlrd. eurų) žalai atlyginti.
Tačiau „ConocoPhillips“ patirtus nuostolius buvo įvertinusi net 30 mlrd. dolerių (per 26 mlrd. eurų).
ICSID apskaičiavo, kad tikroji investuotojo patirta žala yra gerokai mažesnė, tačiau ir šio arbitražo priteista suma Venesuelai šiuo metu yra sunkiai pakeliama. („Spiegel.de“, LR)
