„Daug galime laimėti orientuodamiesi į drąsius ir įdomius gaminius bei kraftinio alaus – mažų alaus daryklų kultūrą“, – sakė D.Jočytė grįžusi iš pusmetį trukusios stažuotės Prancūzijoje, kur buvo panirusi į plačius alaus gamybos vandenis – Azijos šalių rinkas. Prieš devynerius metus D.Jočytė žengė į alaus pramonę – tada prasidėjo jos kelias įmonėje „Švyturys-Utenos alus“.
Maisto inžinerijos specialybę įgijusią specialistę sudomino senas tradicijas turinti alaus gamyba.
Ne mažesnį įspūdį padarė tai, kad būsimoji darbovietė jau tada investavo į naują įrangą, darbas atrodė dinamiškas, o atmosfera – motyvuojanti. Visa tai lėmė apsisprendimą imtis jai pasiūlytos gamybos procesų koordinatorės pozicijos.
„Viena pirmųjų mano užduočių buvo mokėti savarankiškai vykdyti misos gamybos technologinį procesą. Taip pat buvau skatinama siūlyti, kaip galėtume tobulinti gamybą, kaip mažinti ekstrakto nuostolį“, – pirmąsias pareigas pamena D.Jočytė.
Po tris mėnesius trukusio bandomojo laikotarpio specialistės laukė egzaminas – savarankiškai vykdyti vienos misos virimo procesą.
To stebėti atėjo ne vien gamybos, bet ir visos „Utenos alaus“ daryklos vadovas. Tąkart įmonės vadovybė įvertino D.Jočytės gebėjimą greitai perprasti naują informaciją, jos motyvaciją ir gerus rezultatus.
Šios stipriosios moters savybės lėmė ir tai, kad nepraėjus nė metams jai buvo pasiūlytos 6 mėnesius trunkančios prestižinės studijos Skandinavijos aludarių mokykloje Danijoje.
„Tai itin specializuoti ir intensyvūs mokslai, kurių metu gilinamasi į visas aludarystės sritis – nuo žaliavų gamybos, ypač salyklo paruošimo, iki energijos išteklių panaudojimo“, – prisimena Dalia, dabar galinti daug papasakoti apie tai, kaip išvirti gerą, savo stilių atitinkantį alų.
Pralėkus metams alaus darykloje D.Jočytė iš vadovų sulaukė naujo pasiūlymo – imtis technologo pareigų. Nuolatinis judėjimas, iššūkiai, galimybės tobulėti ir augti bei vadovų pasitikėjimas visuomet skatino įmonėje siekti geriausių rezultatų ir nesižvalgyti į šalis.
Kad ir kokių naujų iššūkių imtųsi darbe ar asmeniniame gyvenime, moteris visada vadovaujasi principu „nieko nėra neįmanoma“. Klausimas, kiek yra noro dėti pastangas ir kiek turima laiko pokyčiams įgyvendinti. Ši vizija jai padėjo ir kuriant pirmuosius produktus, skirtus užsieniui.
„Vienas pirmųjų man pasiūlytų tarptautinių projektų buvo visiškai inovatyvus alus Skandinavijos rinkai. Įsitraukiau nuo pirmųjų žingsnių, nuo pat gaminio virimo proceso. Buvau atsakinga už technologinį ir inžinerinį įrangos galimybių patikrinimą, gamybinių programų sukūrimą, vėliau – už produkto bandymus, kuriuos dar ir dabar prisimename su kolege iš Prancūzijos. Pasidžiaugiame, kad pirmasis bandymas praėjo taip sklandžiai“, – pasakojo D.Jočytė.
Sėkmingai ir profesionaliai darbo iššūkius sprendusi D.Jočytė dar po metų sulaukė pasiūlymo į savo rankas sutelkti visą „Utenos alaus“ daryklos gamybą, kurios niuansus jau žinojo iki smulkiausių detalių.
Kartu su padidėjusiais iššūkiais laukė ir atsakomybė už 15 žmonių komandą. Gamyba – jautrus procesas, kuriame bet kada gali pasitaikyti gedimų ar nuostolių, todėl pagrindinis gamybos komandos darbo principas – kilus sudėtingai situacijai neįsileisti panikos ar streso, bet ieškoti sprendimų.
Tokia vadovavimo praktika pasiteisino, nes pagal savo pajėgumą „Utenos alaus“ darykla yra didžiausia Lietuvoje. D.Jočytės komandos pastangomis Lietuvą apėmė ir nealkoholinio kvietinio lietuviško alaus revoliucija. Ją vartotojai priėmė itin teigiamai – per trejus pastaruosius metus nealkoholinių produktų pardavimas išaugo 3,5 karto.
„Įmonės vizija yra kasmet atnaujinti gamybos įrangą. Taigi per kelerius metus daryklos pajėgumus išplėtėme 40 procentų. Vasaros sezonu juos visiškai išnaudojame. Apie gaminamo alaus kokybę turėtų kalbėti gėrimo mėgėjai. Tačiau mums gera žinia, kad produktai jau daug metų užima pirmąsias vietas rinkoje“, – džiaugėsi D.Jočytė.
„Calsberg“ grupės, veiklą plėtojančios 34-iose pasaulio šalyse, masteliu „Utenos alaus“ darykla priskiriama prie mažesnių gamintojų.
Utenoje pagaminama 135 mln. litrų gėrimo, o, pavyzdžiui, Prancūzijos darykloje – 700 mln. litrų. Tačiau D.Jočytė padėtį rinkoje vertina kaip pliusą ir geba maksimaliai pasinaudoti privalumais.
„Alaus pramonės gigantai nėra tokie lankstūs gamindami sudėtingesnius ir įdomesnius produktus ar mažesnes jų partijas. Jie negali priimti netradicinių užsakymų, o mes galime. Į Prancūziją tiekiame alaus kokteilius, šiemet vieną naujovę pasiūlysime Norvegijai, kaip tik tvirtiname produkto receptą. Gebėjimas įgyvendinti sudėtingesnius užsakymus pelnė mums gerą reputaciją grupėje“, – patikino D.Jočytė.
Šiemet D.Jočytė turėjo progą dar labiau praplėsti profesinę patirtį dirbdama su užsienio rinkomis. Ji ką tik sugrįžo iš pusmetį trukusios stažuotės Obernė mieste Prancūzijoje, kur įsikūręs „Calsberg“ naujų produktų kūrimo centras.
Į šio centro laboratoriją įvertinti skonio alų siunčia daryklos iš visų pasaulio šalių. Čia lietuvė kūrė visiškai naujus produktų receptus Azijos rinkoms ir prižiūrėjo jau kuriamų gėrimų gamybą.
Gerai įsigilino ir galėjo palyginti Europos ar Lietuvos vartotojų įpročius su tuo, ką mėgsta Kinijos, Indijos, Kambodžos, Vietnamo, Australijos ir Naujosios Zelandijos gyventojai.
„Stiprus alus mėgstamas tik Indijoje, o kitose šalyse, ypač Kinijoje, geriami labai lengvi gėrimai. Jais tarsi nuskalaujamas aštrus rytietiškos virtuvės maistas. Azijoje taip pat atsargiai žiūrima į kartų ar aromatingą alų“, – sakė D.Jočytė.
Tokios naujovės kaip nealkoholinis ar nedidelėmis serijomis verdamas vadinamasis kraftinis alus Azijoje žengia pirmuosius žingsnius, o visur kitur pasaulyje šie produktai tampa hitais. D.Jočytės įsitikinimu, Lietuva į tai turėtų žvelgti kaip į sėkmės ženklus.
„Neabejoju, kad galime būti kraftinio alaus lyderiai ne tik Lietuvoje, bet ir kaimyninėse šalyse, o gal ir dar toliau, nes turime stiprią komandą, idėjų ir galimybių šias idėjas įgyvendinti. Mūsų pristatyti pirmieji kraftinio alaus gaminiai buvo puikiai pripažinti ir pirkėjų, ir visos „Calsberg“ grupės, tad turime žalią šviesą įgyvendinti dar drąsesnes idėjas“, – tvirtino gamybos vadovė.
Tiesa, investuoti į tyrimus ir vartotojams siūlyti išskirtines naujienas – dažnai nelengvas kelias. Tačiau, D.Jočytės įsitikinimu, taip elgiasi novatoriai, siekiantys atrasti įdomybių ir jas pirmieji pasiūlyti rinkai.
