„Pinigų plovimo prevencijos sistemos valstybėse labai varijuoja. Pas mus centrinis bankas prižiūri institucijų pasirengimą kovoti su pinigų plovimu, Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba (FNTT) dirba su konkrečiomis operacijomis, apie kurias bankai informuoja.
Kitose valstybėse yra kitokia sistema, todėl sukurti vieną informacijos pasikeitimo mechanizmą nėra taip paprasta. Žingsniai yra ir, prognozuočiau, kad vidutiniu laikotarpiu, matyt, turėtume (bendrą Europos) instituciją“, – žurnalistams sakė V. Vasiliauskas.
Jis sakė, kad Lietuvos bankas ketina prisijungti prie šiuo metu Europoje vykdomų pinigų plovimo tyrimų, tačiau akcentavo, kad statistika rodo, jog Lietuvoje situacija nuo kaimyninių valstybių skiriasi.
„Mes ketiname prisijungti prie tyrimų, jeigu jie bus pradėti būtent namų institucijų ir kartu tų jurisdikcijų, kuriose filialai veikė. Mes ir toliau laikomės pozicijos, kad situacija netoleruotina. Mes niekada netoleravome pinigų plovimo, ir tą rodo mūsų statistika, kuri tiek istoriškai, tiek dabar skiriasi nuo kaimyninių valstybių.
Kalbant apie Ūkio banką, iš principo (...) nėra ką tirti, nes subjekto nėra. Dėl „Swedbank“ mes aiškiai pasakėme – tikrai prisijungsime prie švedų ir estų tyrimo. Prie „Nordea“ tyrimo, jei bus pradėtas, mes irgi tikrai prisijungsime“, – sakė V. Vasiliauskas.
ELTA primena, kad „Swedbank“, „Nordea“ ir „Danske Bank“ yra įsivėlę į pinigų plovimo skandalus. Taip pat atskleista, kad bankrutavęs Ūkio bankas per investicinį banką Rusijoje „Troika Dialog“ išplovė daugiau nei 6 mlrd. eurų, rašė portalas 15min., kartu su žurnalistikos centru OCCPR ir partneriais iš 18 šalių atlikęs žurnalistinį tyrimą.
Suomijos nacionalinis transliuotojas YLE, remdamasis nutekintais 2005-2017 metų duomenimis, pranešė, kad per „Nordea“ galimai išplauta apie 700 mln. eurų, daugiausia pervestų iš jau uždarytų Ūkio ir „Snoro“ bankų. Lėšos daugiausia siejamos su rusų oligarchu Rubenu Vardanianu ir Rusijos prezidento Vladimiro Putino vaikystės draugu Sergejumi Rolduginu.
Šią savaitę kova su pinigų plovėjais pagarsėjęs investuotojas Billas Browderis Švedijos teisėsaugai pateikė kaltinimą, kuriame teigiama, kad „Swedbank“ leido atlikti 176 mln. dolerių (155,6 mln. eurų) mokėjimus iš bankrutavusio Ūkio banko ir dėl pinigų plovimo uždaromo „Danske Bank“ Estijos filialo, pranešė „Bloomberg“.
B. Browderis tikina turįs informacijos, kad didžioji dalis iš 176 mln. galimai nešvarių dolerių buvo gaunami iš ir siunčiami į lietuvišką Ūkio banką, kuris 2013 m. buvo paskelbtas bankrutavusiu. B. Browderio kaltinime teigiama, kad 590 „Swedbank“ sąskaitų Baltijos šalyse ir Švedijoje gavo 158 mln. dolerių iš 102-ų Ūkio banko sąskaitų.
