Panašių klausimų jau ne pirmus metus sulaukia bankų klientai, kuriems grasinama, kad neužpildžius klausimyno gali būti apribotos ar išvis nustotos teikti finansinės paslaugos.
Bankininkai tvirtina, kad šitaip tardydami jie įgyvendina nustatytą prievolę pažinti savo klientą, o tai padeda kovoti su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu.
Bet ieškodami adatų šieno kupetose bankai net nepastebėjo, kaip patys virto pinigų skalbyklomis.
Pastaraisiais mėnesiais paaiškėjo daugybė atvejų, kai finansų įstaigos, kurių padaliniai veikia ir Lietuvoje, kone masiškai plovė pinigus. Ir kone visais atvejais neaiškios kilmės lėšos atkeliaudavo iš Rusijos.
Tarptautinio žurnalistų tyrimo duomenimis, šimtai milijonų eurų iš Rusijos į kitas valstybes (daugiausia – lengvatinių mokesčių zonose įkurtas įmones) greičiausiai buvo perpumpuoti per jau liepto galą priėjusį Ūkio banką, kurios savininkas V.Romanovas iki šiol slapstosi nuo teisėsaugos toje pačioje Rusijoje.
Minimas ir uždarytas „Snoras“, per kurio sąskaitas galbūt irgi judėjo nešvarūs pinigai.
Bet kur kas didesniu mastu juos galėjo padėti plauti Skandinavijos bankai. O juk šios šalies investuotojus kadenciją baigianti prezidentė D.Grybauskaitė ne sykį vadino kone skaidrumo įsikūnijimu.
Spėjama, kad per „Nordea“ sąskaitas iš Rusijos galėjo būti išplauta per pusę milijardo eurų.
Per „Swedbank“ – kone keturi milijardai. Ką jau kalbėti apie „Danske Bank“, per kurio padalinį Estijoje, kaip spėjama, prasukta apie 200 mlrd. eurų.
Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotojas R.Kuodis pareiškė, kad pinigus plauna visi bankai, tačiau blogiausia, kad kai kurie tai daro sistemiškai, dideliu mastu ir tyčia, gaudami riebius komisinius už tai, kad užmerkia akis į įtartinus sandorius.
Visa tai vyksta ne tik mūsų regione – tos pačios neaiškios kilmės lėšos iš čia keliavo, pavyzdžiui, į Austrijos „Raiffeisen“. Panašių bėdų turi ir Olandijos bankininkai.
Taip pat ir vokiečiai, kurių milžinas „Deutsche Bank“ taip atsainiai žiūrėjo į pinigų plovimo prevenciją, kad ją užkardančią įrangą padėjo diegti vietos prievaizdai.
Beje, „Deutsche Bank“ jau turėjo sumokėti daugiau nei pusę milijardo eurų baudą už tai, kad nesustabdė įtartinų operacijų, kurias atliko klientai iš Rusijos. Kita vertus, bankininkai nusideda ir padėdami slėpti mokesčius – antai šveicarų UBS už tai gavo net 3,7 mlrd. eurų baudą iš Prancūzijos teismo, nors mėgins sprendimą apskųsti.
Kas galėtų atgrasyti bankininkus nuo sandėrių su sukčiaujančiais klientais? Pirmiausia – tos pačios baudos ir jų neišvengiamumas.
Antra – griežtesnė pačių bankų kontrolė, kurios, pavyzdžiui, iš įstatymų leidėjų jau reikalauja Suomijos priežiūros institucijos. Ūkio ir „Snoro“ bankų atvejai įrodė, kad toli gražu ne viskas gerai čia yra ar bent jau buvo ir Lietuvoje.
Trečia – asmeninė bankų ar jų padalinių vadovų atsakomybė. Antai „Danske Bank“ generalinis direktorius Th.Borgenas atsistatydino dar pernai, tą pat padarė ir valdybos pirmininkas O.Andersenas. Gali būti, kad taip atsitiks ir kitur. Dar svarbiau, kad jei būtų įrodyta, jog vadovai žinojo apie įtartinas operacijas, jie neišvengtų ir bausmės.
Žinoma, bankams, kurie prisidėjo prie pinigų plovimo, teks labai ilgai plautis dėmes ir mėginti pagerinti savo įvaizdį, kuriam suduotas milžiniškas smūgis.
Kur kas skaudžiau jų savininkams bei investuotojams, nes į skandalą patekusių bankų akcijos smarkiai atpigo. Gali būti, kad tai tęsis ir toliau, jei jie sulauks rimtesnių baudų, kurios turėtų įtakos finansiniams rezultatams.
Todėl, pavyzdžiui, apie 5 proc. „Swedbank“ akcijų valdanti investicijų kompanija „Alecta“ jau paskelbė reikalausianti, kad prie pinigų plovimo prisidėję darbuotojai ar vadovai už tai atsakytų. Juk būtent jie ir padarė žalos investuotojams.
Ilgesnį laiką bankuose dirbantiems žmonėms, ypač einantiems bent kiek aukštesnes pareigas, – irgi ne pyragai. Mat ne vienoje šių finansų institucijų įprasta darbuotojus skatinti leidžiant jiems įsigyti dalį banko akcijų. Joms pabrangus jie gali tikėtis nemenkos naudos pardavę, bet pastaruoju metu dėl to gali skaičiuoti vien nuostolius.
Žinios apie pinigų plovimą privertė smarkiai sunerimti ne vieną Lietuvos gyventoją, ypač tuos, kurie turi sąskaitų „Swedbank“. „Ar tai reiškia, kad bankas bankrutuos?“ – toks klausimas kilo daliai klientų.
Nieko panašaus. Šių finansų institucijų nesužlugdytų netgi didžiulės baudos. Klientams, kurie sąskaitose turi iki 100 tūkst. eurų, baimintis išvis neverta, nes kritiniu atveju šie pinigai jiems grįš panaudojus indėlių draudimo sistemą. Užtat telefoniniai ir kitokie sukčiai jau pradėjo neršti skleisdami paniką ir ragindami gyventojus pervesti pinigus į kitas sąskaitas, kurios, suprantama, priklauso apgavikams.
Galiausiai ar ne per daug bankininkai meta pastangų bandydami pažinti savo eilinius klientus? Ir priversdami aiškintis merginą, kuri mokėjimo paskirties skiltyje juokais įrašė „sex, drugs’ n’ rocknroll“ („seksas, narkotikai ir rokenrolas“. – angl.). Iš jos pareikalauta atskleisti turimas sąskaitas, akcijas, pervedimų kas mėnesį skaičių.
Ar tas pat buvo taikoma ir klientams iš Rusijos, kurie pumpavo milijardus eurų? Atrodo, kad ne.
