Kovo pabaigoje Utenoje duris atversiantis prekybos centras „Ermitažas“ jau tapo nemenku šio miesto darbdaviu.
Jį valdanti bendrovė vasario viduryje subūrė būsimų pardavėjų konsultantų komandą. Tačiau kai kuriems būsima darbo vieta kainuos papildomai.
Pasivijo skola tarnybai
Utenoje gyvenanti 49 metų Loreta Motiejūnienė yra viena būsimųjų „Ermitažo“ darbuotojų.
Šiuo metu jie yra mokomi – vežiojami į kituose miestuose esančius prekybos centrus. Taip žmonės kaupia įgūdžius, kad atidarius prekybos centrą jau galėtų konsultuoti pirkėjus.
Tačiau šią moterį, po dešimties metų pertraukos pagaliau susiradusią darbą, pasivijo nemenka skola už Užimtumo tarnybos finansuojamuose kursuose praleistas porą savaičių.
„Būtų gerai, jei tai būtų tik nesusipratimas“, – atsiduso moters sutuoktinis Saulius Motiejūnas.
Žadėjo net stipendiją
L.Motiejūnienė pastaruoju metu nedirbo. „Užauginome keturis vaikus, tad visi darbai namuose gulė ant jos pečių. Ji nuolat lankydavosi ir Darbo biržoje Utenoje, kuri tapo Užimtumo tarnyba.
Šiemet vasario pradžioje, kai susidarė būrelis moterų, norinčių pasimokyti meno dirbinių iš odos gamybos, ji ir pradėjo lankyti kursus profesinio mokymo centre.
Prieš pasirašydama sutartį su Užimtumo tarnyba žmona dar klausė, ar prireikus galės atsitraukti. Jai buvo pasakyta, kad galės, o mokydamasis dar gaus stipendiją“, – pasakojo vyras.
Išrašė nemenką sąskaitą
Bet stipendijos ji nė nesulaukė, nes po dviejų savaičių mokslų atsirado galimybė įsidarbinti „Ermitaže“. Moteris pateikė savo gyvenimo aprašymą ir buvo priimta.
Iš karto prasidėjo būsimų darbuotojų mokymai, todėl L.Motiejūnienė nebeturėjo galimybės toliau lankyti kursų profesinio mokymo centre ir nutraukė sutartį.
Tai padarius jai netrukus buvo pateikta 200 eurų sąskaita – tiek, pasirodo, kainuoja vos dvi savaites trukusios pamokos.
„Bedarbiui tai labai dideli pinigai. Paaiškėjo, kad nutraukti kursus ir neužsidirbti skolos galima tik dėl svarbių priežasčių.
Bet įsidarbinimas šiuo atveju, pasirodo, tam nesudaro dingsties – svarbios priežastys yra tik gimdymas ar liga. Tad kur logika, jeigu pati Užimtumo tarnyba verčia žmogų nedirbti?“ – kartėlio neslėpė S.Motiejūnas.
Pradėtus mokslus geriau užbaigti
Milda Jankauskienė
Užimtumo tarnybos atstovė
„Darbo neturintys žmonės gali mokytis profesijos. Jie gali pasirinkti, kuriame mokymo centre tai daryti. Tačiau sutartis sudaroma būtent su Užimtumo tarnyba (UT).
Ji įsipareigoja finansuoti profesinį mokymą, o žmogus – mokytis, pabaigti kursus ir dirbti pagal įgytą profesiją ne trumpiau nei 6 mėnesius. Taip pat jis negali nutraukti mokymo ar darbo veiklos be svarbių priežasčių, kurias numato Užimtumo įstatymas.
Jei žmogus be rimtų priežasčių meta kursus, UT mokymo įstaigai sumoka už suteiktas paslaugas ir taip patiria išlaidų, kurias privalu atlyginti.
Asmeniui nutraukiant mokymą svarbios priežastys gali būti liga, sužalojimas, nėštumas likus 70 kalendorinių dienų iki gimdymo, gimdymas ir 56 kalendorinės dienos po gimdymo (komplikuoto gimdymo atveju arba gimus dviem ir daugiau vaikų – 70 kalendorinių dienų po gimdymo), mirtis, taip pat ir Karo prievolės įstatyme nustatytų pareigų atlikimas.
Deja, daugiau priežasčių profesiniam mokymui nutraukti nėra. Tačiau ir mokantis žmogui yra suteikiama teisė įsidarbinti. Tokiu atveju jam reikia su profesinio mokymo teikėju suderinti darbo ir mokymosi laiką, o šios paslaugos toliau bus finansuojamos.
Būna atvejų, kai žmonės baigia mokymus, tačiau neįsidarbina ar neišdirba pusmečio pagal įgytą profesiją. Užimtumo įstatymas tai traktuoja lanksčiai ir tam tikrais atvejais investuotų į asmens mokymą lėšų nereikalaujama grąžinti.
Tačiau jei mokymas nebuvo baigtas, bet nutrauktas be svarbių priežasčių, ši išimtis negalioja. Užimtumo įstatymas yra gana geranoriškas žmogaus atžvilgiu, tačiau kiekvienas apsisprendžia dėl savo pasirinkimo, kaip elgtis vienu ar kitu atveju. Tuo metu UT yra atsakinga, kad skirti asignavimai būtų naudojami efektyviai, todėl egzistuoja tam tikra finansinė atsakomybė ne tik institucijai, bet ir asmeniui, kuris naudojasi valstybės ir ES parama.“
