Pernai per kavos skynimo sezoną ją auginančiose valstybėse buvo surinkta per 72 mln. tonų kavos pupelių. Nors tai ir itin aukštas rodiklis, nuolat kalbama apie neigiamą klimato kaitos poveikį kavamedžių plantacijoms.
Tiesa, tai nesustabdė krintančios kavos kainos – biržose pastarosiomis dienomis ji sukasi maždaug apie dolerį (0,88 euro cento) už svarą (0,45 kilogramo). Tačiau kavinėse tęsiasi brangymetis.
Brazilai – svarbiausi
„Jau treji metai, kai kavos pupelių kaina biržoje yra itin žema“, – neslėpė „Huracan Coffee“ kavinių tinklą valdančios bendrovės „Šviežia kava“ vadovas Vytautas Kratulis.
Kalbėdamas apie niūrias prognozes jis buvo nusiteikęs sarkastiškai: „Taip, nuolat gąsdinama, kad kavamedžiai apskritai žus. Neįmanoma uždrausti žmonėms nervintis dėl to, kas gali įvykti.
Faktas, kad kavamedžiai yra jautrūs kaitrai augalai. Bet kitas faktas ir tai, kad 2018-aisiais jie labai gerai derėjo.“
Kavos uogos įvairiose šalyse skinamos skirtingu metu, tačiau pats įkarštis būna dar neįpusėjus vasarai Brazilijoje bei Kolumbijoje. Anot V.Kratulio, kavos rinkos dalyviai akyliausiai stebi brazilus, mat jie yra svarbiausi. Nuo jų surinkto kiekio priklauso ir kavos kaina biržose.
Nežada mažesnių kainų
„Neperkame kavos pupelių biržoje. Tai daro tiktai didieji skrudintojai. Mes esame per maži, niekas mums nedalija nuolaidų.
Mes perkame „premium“ klasės kavą, kuri yra brangi arba labai brangi. Mūsų pirkinių kaina nepriklauso nuo pasaulinių tendencijų. Jeigu kava brangsta, brangsta ir rūšinė, jeigu kada ir pigs, pas mus to nenutiks“, – patikino V.Kratulis.
Priežastis paprasta – esant dabartinėms kavos pupelių supirkimo kainoms ūkininkams nebeverta jų auginti. Ir jau beveik treji metai, kai biržose kavos kainos įsitvirtinusios žemumose.
„Pas mus žaliavos kaina – tik vienas verslo veiksnys.
Apie tinklų plėtrą nebekalbama. Mes vieną kavinę Vilniuje uždarėme, kitą atidarėme.
Plėtrą stabdo įvairios priežastys. Patalpos yra labai brangios, baldai – taip pat. Įrengimo darbai vyksta lėtai.
Darbuotojai – brangūs, rinkodara – irgi“, – aiškino V.Kratulis.
Paklausa dar neatslūgo
Kavos rinkoje akivaizdu viena: jos paklausa neslūgsta. Vieni vartotojai perka itin brangią, taupesni tinkamos suranda parduotuvėse, kantresni susimedžioja nuolaidų. Kavos kainų kadrilis smarkiausiai įsuka besivaikančius „premium“ klasės kavos.
„Mes vežame pačių skrudintą kavą į Vokietiją. Ten jos kilogramo kaina siekia ir 35 eurus, Lietuvoje – apie 24 eurus.
Vokietijoje kitokia perkamoji galia, neįmanoma čia ir ten laikyti vienodų kainų“, – aiškino Kaune įsikūrusios bendrovės „Coffee 24“ savininkas Tadas Barauskas.
Pati dirbo ūkiuose
Suomių bendrovės „Paulig“ kavos kokybės vertintoja, kavos someljė 34 metų Anna Vanska nuo 2017 metų rudens iki pernykščio rugsėjo keliavo po Centrinės Amerikos ir Afrikos kavos ūkius.
Vienuose jų dirbo kartu su vietiniais kavos skynėjais, kituose lankėsi kartu su agronomais, kurie augintojus moko prižiūrėti kavamedžius.
Kas nutiko, kad šiauriečiai moko afrikiečius, kaip auginti kavą? „Kavos ūkiai nuostolingi. Ir ne dėl ūkininkų aplaidumo, bet dėl to, kad klimato sąlygos keičiasi, o gebėjimo prisitaikyti stinga.
Tie žmonės turi tiek žinių, kiek jų perėmė iš šeimos verslo, bet jų nepakanka“, – aiškino A.Vanska.
Klimato kaita, senstantys kavos augintojai (vidutinis ūkininko amžius yra 55 metai) ir menkos pajamos, už kurias nebeįmanoma pragyventi.
Tai, pasak A.Vanskos, yra trys sunkumai, kuriuos nepaprasta įveikti.
„Aš pati ūkiuose skyniau kavos uogas. Peru – liepą ir rugpjūtį, Kosta Rikoje – lapkritį.
Supratau, kad negalėčiau pragyventi iš tokio darbo, – šyptelėjo suomė. – Skyniau lėtai, o skynėjams mokama už surinktų uogų svorį.
Be to, kavamedžiai yra aukšti, uogas skinti reikia atrankos būdu – tik prinokusias, o nokstančias palikti. Tai nėra paprasta.“
Perka iš kooperatyvų
Pati padirbėjusi ūkiuose A.Vanska nebemano, kad kavos pakuotė, parduotuvėje kainuojanti 4 eurus, yra brangi.
„Kavą dažniausiai augina maži šeimų ūkiai. Mes perkame ją iš kooperatyvų ir vietinių eksporto įmonių, kurios su jais bendrauja ir padeda sukaupti reikalingą kiekį pupelių.
Svarbu, kad ūkiai rūpintųsi ir kavamedžių gerove, ir darbininkais, neišnaudotų vaikų.
Kolumbija buvo paskutinė šalis, kurią pernai aplankiau. Joje kavos rinkėjams buvo mokama dvigubai daugiau nei minimalus užmokestis, kuris tesiekia 9 eurus per dieną.
Bet tikrasis atlygis priklauso nuo skynimo greičio ir kokybės, tad įgudę per dieną užsidirba ir po 20 eurų“, – aiškino A.Vanska.
