Danija paskelbė siekianti priimti griežčiausias kovos su pinigų plovimu taisykles Europoje. Nuo praeitų metų, kai prasidėjo „Danske Bank“ skandalas, šalis baudas už pinigų plovimą padidino aštuonis kartus ir prie galimų bausmių pridėjo kalėjimo bausmes, kurios grėstų aukštiems bankų vadovams.
Danijos finansų priežiūros tarnyba taip pat sulaukė papildomų išteklių tvarkymuisi su „Danske Bank“ skandalu, o šalies vyriausybė užsiminė apie tolesnių priemonių paketą.
Švedija 2017 m. priėmė griežtesnius kovos su pinigų plovimu įstatymus, kuriuose numatytos didesnės baudos, o politikai pareiškė, kad šios taisyklės gali būti sugriežtintos, kai buvo atskleisti kaltinimai „Swedbank“ dėl pinigų plovimo.
Švedijos finansų inspekcija (FI) pabrėžė, kad ragins kitų šalių finansų reguliuotojus aktyviau bendradarbiauti. FI taip pat patvirtino, kad inspekcijai skiriami ištekliai bus perskirstomi, leidžiant tarnybai geriau užtikrinti efektyvią veiklą.
Švedijos parlamento finansų komiteto nariai pareikalavo susitikimų su šalies bankais ir buvo susitikę su FI atstovais, kad galėtų išsiaiškinti skandalo esmę. Savo ruožtu FI kartu su Baltijos šalių finansų priežiūros institucijomis pradėjo tyrimą dėl įtarimų, kad „Swedbank“ plovė pinigus.
Tuo tarpu Suomija, kurioje registruotas didžiausias Šiaurės šalių bankas „Nordea“, siūlo įstatymą, kuris leistų policijai ir mokesčių inspekcijai prieiti prie piliečių sąskaitų bankuose informacijos per elektroninę duomenų bazę, taip užtikrinant sklandesnį įtartinų mokėjimų tyrimą.
Įstatymas, dėl kurio spręs Suomijos parlamentas, reguliuos ne tik įprastų pinigų pervedimus, bet ir kriptovaliutas. Vyriausybės siūlomame 2019 m. biudžete taip pat skirta papildomų lėšų kovos su pinigų plovimu stiprinimui.
Suomijos finansų priežiūros institucija tikina planuojanti griežčiau vertinti pinigų plovimo taisyklių pažeidimus ir užsiminė svarstysianti ateityje skirti baudas, o ne tik teikti rekomendacijas. Finansų priežiūros institucija taip pat įkūrė naują skyrių, leisiantį atlikti daugiau patikrų ir sukurti detalesnius bankų klientų rizikos profilius.
Norvegija pernai taip pat sugriežtino kovos su pinigų plovimu įstatymus, pagal kuriuos yra reguliuojamos kriptovaliutos ir užsienio finansinių paslaugų teikėjai. Įstatymai buvo priimti, kad būtų suvienodinta Norvegijos ir ES teisinė bazė. Šiuos įstatymus Norvegijos parlamentas priėmė atsižvelgdamas į finansų priežiūros institucijos reikalavimus.
ELTA primena, kad „Danske Bank“ yra įtariamas didžiulio masto pinigų plovimu per Estijos filialą, kuriame 2007-2015 metais buvo įvykdyta įtartinų mokėjimų, sudarančių iš viso apie 200 mlrd. eurų. Dalis šių pinigų buvo siunčiama iš Rusijos ir kitų buvusių SSRS respublikų.
Vasario 20 d. Švedijos nacionalinis transliuotojas SVT pranešė, kad su „Danske Bank“ pinigų plovimo skandalu yra susijęs ir kitas Skandinavijos bankas – „Swedbank“. SVT teigimu, tarp „Swedbank“ ir „Danske Bank“ Baltijos šalių filialų įvykdyta mokėjimų už maždaug 40 mlrd. kronų (3,8 mlrd. eurų). Švedijos ir Estijos finansų inspekcijos apie bendrą „Swedbank“ tyrimą pranešė jau kitą dieną – vasario 21-ąją.
Kovo 4 d. Suomijos nacionalinis transliuotojas YLE, remdamasis nutekintais 2005-2017 m. duomenimis, pranešė, kad per „Nordea“ galimai išplauta apie 700 mln. eurų, daugiausia pervestų iš jau uždarytų Ūkio ir „Snoro“ bankų. Lėšos daugiausia siejamos su rusų oligarchu Rubenu Vardanianu ir Rusijos prezidento Vladimiro Putino vaikystės draugu Sergejumi Rolduginu, o šiais pinigais esą buvo remtas net Jungtinės Karalystės (JK) princas Charlesas.
