„Jungtinės Karalystės išstojimas iš Europos Sąjungos gali sukelti iššūkių tiek valstybės institucijoms, tiek verslo bendruomenei. Vyriausybė ruošiasi pačiam blogiausiam scenarijui, kad neigiamas poveikis šalies piliečiams ir verslui būtų kaip įmanoma sušvelnintas.
Pastaruoju metu vis aktyviau „Brexit“ padariniais ir jų sprendimo būdais domisi ir šalies verslas, kuriam šiuo metu tvyrantis neapibrėžtumas yra pati blogiausia padėtis. Visgi į Jungtinę Karalystę eksportuojančios įmonės jau šiandien gali padaryti pirmuosius žingsnius, kad būtų geriau pasiruošusios „Brexit“, - teigia ekonomikos ir inovacijų ministras Virginijus Sinkevičius.
Jei kovo 29 d. Jungtinė Karalystė išstos iš ES ir taps trečiąja šalimi, tai neabejotinai sukels trikdžių verslo tiekimo grandinėje, neatsižvelgiant į tai, ar susitarimas tarp britų ir ES bus pasiektas, ar ne, atkreipia dėmesį Aivaras Knieža, „Versli Lietuva“ Eksporto departamento vadovas.
„Jau daugiau nei metus nuolat kalbamės su smulkiomis ir vidutinėmis įmonėmis, eksportuojančiomis į Jungtinę Karalystę, ir vienas svarbiausių joms kylančių klausimų būna: o ką mums daryti? Pastebime, kad ne visos įmonės yra pasiruošusios ir faktas, jog verslas, kuris įvertino savo silpnąsias vietas ir įgyvendina tam tikras priemones, bus geriau pasiruošęs Jungtinės Karalystės išstojimui ir turės konkurencinį pranašumą. Vieno recepto visiems nėra, bet tikrai svarbu atlikti tris daug investicijų nereikalaujančius žingsnius“, - sako A. Knieža.
Pirmiausia į Jungtinę Karalystę eksportuojančios įmonės iki Jungtinės Karalystės išstojimo iš ES datos turi kreiptis į artimiausią teritorinę muitinę ir gauti Ekonominės veiklos vykdytojų registracijos ir identifikavimo (EORI) kodą. „Šis unikalus kodas būtinas visiems eksportuotojams, dirbantiems su trečiosiomis šalimis, o, mūsų vertinimu, didelė dalis smulkių ir vidutinių įmonių, iki šiol dirbusių su Jungtine Karalyste, niekada nėra eksportavusios į ne Europos Sąjungos narę, todėl šis žingsnis joms yra būtinas“, – sako A. Knieža.
Su trečiosiomis šalimis daug patirties neturinčios įmonės dažnai susiduria ir su sunkumais pildant muitinės deklaracijas. „Jei Jungtinė Karalystė taps trečiąja šalimi, visiems eksportuotojams reikės pildyti muitinės deklaracijas. Taigi antru žingsniu įmonė turi nuspręsti – investuoti laiko ir išmokti šiuos dokumentus pildyti arba kreiptis į muitinės tarpininkus, kurie padėtų įveikti muitinės procedūras“, – pataria A. Knieža.
Trečia, su Jungtinės Karalystės rinka dirbanti įmonė turėtų kreiptis į tiekėjus, kurie rūpinasi produkcijos logistika. „Joms patariame išsiaiškinti, ar tiekėjams reikia kokios nors papildomos informacijos, kad jie galėtų tinkamai parengti dokumentus, užpildyti saugumo ir kitokias deklaracijas, o galbūt pati įmonė turi tai atlikti“, – sako A. Knieža.
„Verslios Lietuvos“ Eksporto departamento vadovas įmonėms, susiduriančioms su iššūkiais dėl „Brexit“, siūlo nedvejoti ir kreiptis konsultacijos. „Mūsų analitikų skaičiavimais, po „Brexit“ eksporto kaštai į Jungtinę Karalystę gali išaugti 10 proc., o tai papildoma našta bet kuriam smulkiam verslui. Esame pasirengę padėti susigaudyti mažiau patyrusioms įmonėms, patarti ir nukreipti, kur reikia“, – sako A. Knieža.
Jungtinė Karalystė yra šešta pagal dydį Lietuvos eksporto rinka. „Verslios Lietuvos“ analitikų skaičiavimais, 2018 m. lietuviškos kilmės prekių eksporto į Jungtinę Karalystę vertė siekė beveik 890 mln. eurų. 2018 m., palyginti su 2017 m., lietuviškos kilmės prekių eksporto vertė ūgtelėjo dar 11 procentų. Daugiausia į Jungtinę Karalystę eksportuojama baldų, plastikų ir jų dirbinių, trąšų.
