Šiemet Kaziuko mugę Vilniuje organizuoja „Concept Events & Media“.
Pastatys tiltą
Viena didžiųjų – tiltas prie V.Kudirkos aikštės, Gedimino prospekte. Nuo jo į mugę bus galima pažiūrėti iš aukščiau. Čia pat, ant paties tilto, vyks pokalbiai su etninės kultūros puoselėtojais, tarp kurių – Loreta Sungailienė, Libertas Klimka, Gražina Kadžytė.
„Galbūt kažkur pirksite rūkytą gaminį ir girdėsite, kaip nuo tilto L.Klimka pasakoja apie tradicijas“, – sakė Justina Jonušaitė, mugės kultūrinės programos režisierė.
4 kilometrų eilė
Iš viso mugėje bus 1,5 tūkst. paviljonų. Jei juos surikiuotume į vieną eilę, ji būtų 4 km ilgio. Tiesa, tai nereiškia, kad tiek bus ir prekiautojų – kai kurie turės net po penkis paviljonus.
Manyta, kad prekiautojų paviljonai uždengs visą Gedimino pr. link A.Goštauto g., tačiau prekyba baigsis ties Gynėjų gatve. Keliaujant į kitą pusę, prekiautojų paviljonai neždengs Tymo kvartalo.
Šiemet Kaziuko mugėje savo dirbinius pardavinės per šimtas vaikų. Vaikų Kaziuko erdvė bus Rotušėje.
Organizatoriai pakvietė ir 130 prekiautojų iš užsienio. Iš egzotiškesnių – svečiai iš Barselonos (Ispanija) ir Vokietijos.
Pradžioje – aštuonmečio kalba
Mugę atidarys aštuonerių Airidas iš Skuodo. Žemaitis pakviestas neatsitiktinai: šie metai – Žemaitijos metai, todėl ir Kaziuko mugės atidarymas turės tokį akcentą.
Tradicinėje Kaziuko eisenoje bus galima pamatyti dar vieną pakeistą simbolį – nors šv. Kazimiero skulptūra bus ta pati, mugės organizatoriai atnaujino amatų globėjo Kalvelio skulptūrą. Didžiulę lėlę marionetę valdys 15 žmonių. Eisena kovo 1 dieną 13 val. 30 min. pajudės nuo Lukiškių aikštės iki Katedros.
Nuo 10 iki 30
Norintys prekiauti, priklausomai nuo to, kurioje vietoje stovės jų paviljonas, mokės nuo 10 eurų plius pridėtinės vertės mokestis (tiek mokės socialinės įstaigos) iki 30 eurų plius PVM už kvadratinį metrą trims dienoms.
Numatyta, kad Vilniaus senamiesčio erdvė, kurioje, kaip įprasta, prekiauja tik tautinio paveldo produktų sertifikatus turintys tautinio paveldo produktų kūrėjai, bus didesnė: iki šiol jie buvo įsikūrę Gedimino prospekto dalyje nuo Katedros aikštės iki sankryžos su Vilniaus gatve bei T.Vrublevskio gatvėje, o ateinančiais metais prioritetine tvarka jiems vietas bus siūloma įsigyti ir Šventaragio gatvėje.
Registruojant prekybininkus pirmenybė teikta turintiems tautinio paveldo produktų sertifikatus. Dalyvių prašyta pateikti asortimento ir prekybinio išdėstymo nuotrauką, į kurią atsižvelgė dalyvius atrinkusi komisija. Joje buvo atstovai iš Žemės ūkio ministerijos, Vilniaus miesto savivaldybės bei tradicinius menus ir amatus atstovaujančių asociacijų, gildijų.
Kaziuko mugė – seniausias etninės kultūros renginys Lietuvoje. Kasmet jame apsilanko apie pusė milijono žmonių. Šį savaitgalį ji rengiama jau 416-ą kartą.
Mokėjo brangiau, nei skelbė
Pernai kilo įtarimų, kad mugės dalyviai galėjo gerokai permokėti už prekiauti skirtas vietas. Tą sykį Vilniaus administracijos direktorius Povilas Poderskis teigė sulaukęs nusiskundimų, kad, nepaisant viešai skelbiamų kainų, prekeiviai organizatoriams paklojo didesnes sumas. Kai kuriais atvejais jos tris kartus skyrėsi nuo skelbtųjų oficialiai.
Po tokio sujudimo savivaldybė ketino kreiptis į Valstybinę mokesčių inspekciją prašant patikrinti mugės organizatorių įmonę „Vikšris“. Vis dėlto buvo persigalvota. Anot P.Poderskio, pasiaiškinus su tuomečiu renginio organizatoriumi jis detalizavo, kaip buvo rinkti pinigai. „Tai buvo paslėpta po tam tikrai dalykais. Pavyzdžiui, prašyta paremti reklama. Todėl nebuvo prasmės kreiptis toliau – nutraukta sutartis buvo bauda“, – lrytas.lt aiškino savivaldybės administracijos direktorius.
Šiemet panorę prekiauti mugėje mokesčius už vietą moka elektroniniu būdu. Tai buvo vienas reikalavimų, kuriuos savivaldybė kėlė ieškodama naujo renginio organizatoriaus. „Kaina prekybininkams didesnė, tačiau į ją viskas įskaičiuota“, – aiškino P.Poderskis.
