Nepaisant to, kad šiemet ekonomistai yra atsargesni dėl Baltijos šalių ekonomikos plėtros, – mažos ir vidutinės įmonės nestabdo investicijų ir šiais metais tikisi išlaikyti panašią apyvartą kaip pernai ar pasiekti iki 15 proc. augimą. Tokių įmonių – 77 procentai. Tai rodo SEB banko praėjusių metų gruodį atlikta Baltijos šalių mažų ir vidutinių įmonių apklausa.
„Tyrimas rodo, kad visų Baltijos šalių verslo nuotaikos apklausos atlikimo metu buvo geresnės negu prieš metus, sumažėjo pesimistiškai nusiteikusių įmonių, prognozuojančių mažesnę apyvartą, o įmonių dalis, planuojančių investuoti į verslo augimą, išaugo.
Lietuvoje apyvartos augimo labiausiai tikisi žemės ūkio, IT, transporto ir logistikos bei gamybos įmonės“, – teigė SEB banko valdybos narys, Mažmeninės bankininkystės tarnybos direktorius Vaidas Žagūnis.
Pasak jo, tai, jog daugelis šalies įmonių, eksportuojančių prekes ar paslaugas, tebeprognozuoja pajamų augimą, atskleidžia, kad bent jau šiuo metu įmonės nejaučia spaudimo dėl lėtėjančios ekonomikos apsukų Europoje ir nesibaimina dėl tokių galimų įvykių kaip kietasis „Brexit“.
„Visgi rekomenduotume Lietuvos įmonėms, ypač vykdančioms transporto, gamybos ir prekybos veiklą, būti jau dabar pasiruošusioms galimam kietajam „Brexit“, kadangi didesnius ar mažesnius neigiamus padarinius pajus visos prekių ir paslaugų gamybos ir tiekimo įmonės, dalyvaujančios Jungtinės Karalystės eksporto ir importo grandinėje“, – pažymi V. Žagūnis.
Dėmesys – plėtrai vietos rinkoje
Panašu, kad 2019 metais ir Lietuvos, ir kitų dviejų Baltijos šalių verslininkų stiprioji pusė bus plėtra vietos rinkose. Vietinei rinkai daugiausia dėmesio planuoja skirti latviai – taip teigė 77 proc. apklaustų Latvijos įmonių, Lietuvoje ir Estijoje tokių įmonių buvo atitinkamai 76 proc. ir 73 proc.
Žengti į naujas rinkas ketina dešimtadalis (13 proc.) šalies mažų ir vidutinių įmonių, Latvijoje tokių – perpus mažiau (7 proc.), Estijoje – 11 proc. Lietuvos įmonės dažniausiai savo paslaugas ir prekes eksportuoja į Europos Sąjungos (ES) šalis, Ukrainą, JAV, Azijos šalis, o kaimynės – į ES ir Šiaurės šalis (Latvijos įmonės daugiausia dirba su Švedija ir Norvegija, o Estijos verslas – eksportuoja į Suomiją).
„Įmones vėl daugiau dėmesio skirti vidaus rinkai skatina sparčiau negu kitose ES šalyse didėjantis privatus vartojimas ir prastesni lūkesčiai eksporto rinkose.
Tiek Lietuvoje, tiek ir Latvijoje bei Estijoje šiemet algos tebeaugs sparčiai, žmonių perkamoji galia didės, todėl vidaus vartojimas turėtų padėti įmonėms pasiekti geresnių pardavimo rezultatų“, – teigia SEB banko valdybos narys, Mažmeninės bankininkystės tarnybos direktorius Vaidas Žagūnis.
Neplanuoja keisti darbuotojų skaičiaus
Šiemet didinti darbuotojų skaičių ketina beveik penktadalis (19 proc.) apklaustų Lietuvos įmonių. Latvijoje personalą gausinti ketino 16 proc. įmonių, Estijoje – 17 proc. Išlaikyti tą patį darbuotojų skaičių planavo 73 proc. Lietuvos, 76 proc. Latvijos ir 78 proc. Estijos įmonių.
Apie darbuotojų skaičiaus mažinimą užsiminė palyginti maža dalis respondentų: 8 proc. Lietuvos, 8 proc. Latvijos ir 4 proc. Estijos mažų ir vidutinių įmonių.
„Kadangi tebėra daugiau įmonių, kurios ketina didinti, o ne mažinti darbuotojų skaičių, darbo rinka šiemet liks palanki darbuotojams. Kartu šie duomenys siunčia aiškią žinutę, kad verslas Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse tebenori plėstis ir jam reikia daugiau darbuotojų. Tačiau kartu norime pabrėžti, kad įmonės turėtų atsargiau vertinti eksporto rinkų perspektyvą ir, siekdamos likti ar būti dar konkurencingesnės tokioje aplinkoje, negali nustoti investuoti“, – komentuoja V. Žagūnis.
2018 m. gruodį atlikta Baltijos šalių mažų ir vidutinių įmonių apklausa buvo siekiama atskleisti šių įmonių lūkesčius 2019-aisiais. Tyrimo metu apklausta 4 500 mažų ir vidutinių Lietuvos, Latvijos ir Estijos įmonių.
