2016 metų vasario 9-osios naktį Maskvoje buvo surengtas šturmas, per kurį daugiau negu 100 kioskų, palapinių, laikinos konstrukcijos parduotuvėlių, įsikūrusių aikštėse, skveruose ir metro prieigose, buvo tiesiog nugriauta.
Visa tai priminė specialiąją operaciją. Gausių policijos pajėgų lydimi griovėjai pardavėjams nepateikė jokių dokumentų. Tai, ką rado viduje, jie tiesiog išnešė lauk, o patalpose užsibarikadavusius žmones ištempė jėga.
Tuomet statinius traiškė sunkiasvorės mašinos. O dabar valdžia apsigalvojo – suprato, ką padarė, skuba priimti įstatymą, leidžiantį plėtoti prekybą aikštėse, prie metro, bet atsiprašyti neketina.
Teismai – valdžios pusėje
Kai kurie smulkios prekybos pastatai Maskvoje stovėjo daugiau nei dešimt metų, beveik visi jų šeimininkai turėjo statybos leidimus, legaliai naudojosi miesto nuotekų sistemomis.
Tačiau lemtingos dienos išvakarėse Rusijos sostinės valdžia paskelbė šią nuosavybę savavališkomis statybomis, bjaurojančiomis miesto veidą.
Po pusmečio, rugpjūčio 29-ąją, naktinė operacija Maskvoje buvo pakartota. Antroji banga nusinešė 107 mažas prekyvietes. Dalį jų išmontavo patys savininkai, kitus nugriovė valdžios pasiųstos pajėgos.
Tas pat nutiko ir Sankt Peterburge, kituose Rusijos miestuose, nors mažąjį verslą burianti visuomeninė organizacija „Versli Rusija“ ir skelbė, kad tokie veiksmai neteisėti, rengė protestus.
Kreipdamiesi į teismą verslininkai ir jų atstovai nieko nelaimėjo, kai kurie ginčai pasiekė net Aukščiausiąjį teismą, bet teismų sprendimai buvo Rusijos valdžios naudai.
Daugeliu atvejų nebuvo atsižvelgta į kioskų šeimininkų reikalavimus atlyginti patirtus nuostolius.
Išaugo bedarbių gretos
Parduotuvėlių šturmas truko daugiau nei metus. Maskvoje tapo problema paskubomis įsigyti ritę siūlų ar kojinių porą.
Kokią žalą patyrė smulkieji verslininkai, niekas tiksliai neapskaičiavo.
Manoma, jog visoje šalyje buvo nugriauta keli tūkstančiai prekybos ir buitinių paslaugų palapinių, paviljonų, kioskų.
Liūdnai juokaujama, kad tai priklausė tik nuo vietos valdžios entuziazmo. Bet ilgainiui ji turėjo pripažinti, kad išaugo bedarbių ir vargšų gretos.
Atsiprašyti neketina
Šįmet šalies valdžia nusprendė viską apversti aukštyn kojomis. Pramonės ir prekybos ministerija parengė įstatymo projektą, kuriame numatoma sugrąžinti į Rusijos miestų gatves prekyvietes – kioskelius, paviljonus, automobilines parduotuves. Valstybės Dūma pažadėjo naująjį įstatymą priimti kuo skubiau.
Tačiau atsiprašyti verslininkų, kurių prekyvietės buvo nuverstos, niekas neketina. Tiesiog aukšti pareigūnai apsigalvojo, suprato, jog smulkusis verslas gali būti naudingas.
„Didieji prekybos tinklai užima 30–40 proc. rinkos. Bet gamintojų, kurie norėtų savo produktus matyti parduotuvių lentynose, kur kas daugiau nei pačių parduotuvių“, – laikraštis „Rosijskaja gazeta“ citavo pramonės ir prekybos viceministrą Viktorą Jevtuchovą.
Pareigūnas pabrėžė, kad Rusijoje tūkstančiui žmonių tenka perpus mažiau prekybinio ploto nei Europos šalyse. Skaičiuojama, jog priėmus naująjį įstatymą vien automobilinių parduotuvių atsirastų per 50 tūkstančių.
Nestacionari prekyba leistų sukurti apie 250 tūkstančių darbo vietų.
Mokosi iš užsienio
Rusijos valdžia taip pat pažadėjo nebenaikinti miesto turgaviečių. Jų skaičius pastarąjį dešimtmetį susitraukė 5–6 kartus.
„Manome, kad turgus – labai svarbi vieta smulkiesiems ūkininkams ir gamintojams.
Turgavietės populiarios ne tik pas mus, bet ir visame pasaulyje. Tarkime, Ispanijoje 50 proc. šviežių daržovių, vaisių, žuvų, mėsos parduodama turguje“, – kalbėjo V.Jevtuchovas.
Rusijoje juokaujama, kad tai, ką visuomenė žinojo visada, valdžia suprato tik sugriovusi smulkiosios prekybos sektorių. Skaičiuojama, jog smulkusis verslas Rusijoje sudaro tik 20 proc. ūkio.
