„Kalbant absoliučiais skaičiais, tai buvo didžiausias federalinės vyriausybės biudžeto perteklius nuo Vokietijos suvienijimo“, – skelbė „Destatis“.
Biudžeto perteklius sudaro 1,7 proc. Vokietijos bendrojo vidaus produkto (BVP), kuris iš viso siekia 3,4 trln. eurų. Perteklius skaičiuojamas sudėjus visas federalinės, žemių ir vietos valdžios pajamas bei socialinės apsaugos fondus ir iš jų atimant išlaidas.
„Destatis“ pažymėjo, kad surinkti mokesčiai pernai didėjo 5,7 proc., o stipri darbo rinka reiškė, kad įmokos į socialinės apsaugos fondus augo 4,3 proc., palyginti su 2017-aisiais. Vokietijos vyriausybė taip pat sėkmingai investavo, nes užfiksuotas net 16,1 proc. pajamų iš palūkanų ir dividendų augimas.
Dažnai užfiksuojami Vokietijos biudžeto pertekliai pavertė šalį ekonomine Europos galiūne, tačiau taip pat sukėlė skurdesnių šalių nepasitenkinimą, kurios tikina, kad Vokietija galėtų padėti kitiems išleisdama ir investuodama daugiau lėšų. Šalį taip pat kritikuoja JAV dėl per mažo gynybos finansavimo ir įsipareigojimų NATO nevykdymo.
Nors Vokietijos biudžeto perteklius yra rekordinis, šalies ekonomika lėtėja. Ketvirtąjį praeitų metų ketvirtį ekonomika stagnavo, o trečiąjį – susitraukė 0,2 proc. Nepaisant nuosmukio antrą pusmetį, visų metų BVP augimas siekė 1,4 proc., smukęs nuo 2016 ir 2017 m. užfiksuotų 2,2 proc. Vyriausybė šiemet prognozuoja 1 proc. BVP augimą.
Tuo tarpu Finansų ministerija įspėja, kad mokesčių surinkimas kasmet mažės po 5 mlrd. eurų, o iki 2023-iųjų biudžeto pajamos iš mokesčių smuks 25 mlrd. eurų.
