Perspektyvi rinka
Nuo šio tūkstantmečio pradžios Vokietija tituluojama didžiausiu Europos viešnamiu. Mat 2002 m. sausio 1 d. šalyje įsigaliojo įstatymas, reguliuojantis asmenų, užsiimančių prostitucija, teisinius santykius. Dėl šio teisės akto sekso industrijos darbuotojos galėjo oficialiai įsiregistruoti, įgyti socialinį draudimą ir užsidirbti pensijai. Įstatyme aprašytos ir viešnamių bei sutenerių pareigos. Svarbiausioji iš jų – pasirūpinti prostitučių saugumu.
Po legalizavimo rinka ėmė šuoliais augti. Jau per pirmuosius kelerius metus ji padidėjo 30 procentų. Dabar į Vokietiją važiuojama ir užsidirbti, nes daugelyje kaimyninių šalių prostitucija vis dar draudžiama, tiek ir pasilinksminti. Šiandien tai – vienas pagrindinių sekso turizmo centrų, į kurį specialias keliones organizuoja turizmo agentūros. Jei pageidaujate, galima per šešias dienas aplankyti devynis klubus keliuose didmiesčiuose.
Didelė rinkos dalis vis dar slepiasi šešėlyje. Už šeimą, pagyvenusius asmenis, moteris ir jaunimą atsakinga ministerija 2016 m. pripažino, kad nėra patikimų statistinių duomenų, kiek asmenų įsitraukę į sekso industriją. Ekspertai spėja, kad reikėtų kalbėti apie bent 400 tūkst. žmonių, kurie per dieną aptarnauja vidutiniškai milijoną klientų. 89,5 tūkst. asmenų dirba viešnamiuose, klubuose, masažų salonuose, 71,6 tūkst. prostitučių dirba gatvėje. Dar 60 tūkst. moterų ir vyrų užsakymus gauna per modelių agentūras ir internetą.
Kiek iš šio skaičiaus sekso pramonės darbuotojų – prekybos žmonėmis aukos, neaišku. Europos Komisija skaičiavo, kad nuo 2010-ųjų iki 2012-ųjų prekybos žmonėmis nusikaltėlių aukomis tapo per 30 tūkst. asmenų.
Vokiečių megaprojektai
Kai sekso pramonė tapo legali, Vokietijoje atsirado ir naujų verslo formų. Pavyzdžiui, atsirado megaviešnamiai. Tai – didžiuliai kompleksai, kuriuose dirba šimtai žmonių. Garsiausi iš jų – „Artemis“ Berlyne, „Pascha“ Kelne ir „Paradise“ Štutgarte. Galima paminėti ir „Babylon“ Hamburge ar „Magnum“ Diuseldorfe.
Tarkime, „Artemis“ užima 3 tūkst. kv. ploto pastatą. Klubas įkurtas 2005 m., investicijos siekė 5 mln. eurų.
Kaip ir daugelis kitų viešnamių, „Artemis“ save pozicionuoja kaip sveikatinimo klubą, siūlantį plotą susitikimams. Prostitutės čia dirba savarankiškai, jos moka nuomą už kambarius pasimatymams, įrengtus trečiajame pastato aukšte. Kiekvieną dieną viešnamyje dirba 80-120 merginų. Tinklapyje nurodoma, kad jos pačios nusprendžia, kada pradėti dirbti, ir visuomet gali atsakyti lankytojams.
Trijų aukštų klube – du kino teatrai, trys saunos, baseinas, sporto salė, valgykla ir terasa ant stogo. Už įėjimo bilietą – 80 eurų, taksistai ir pensininkai sumoka pusę sumos. Į kainą įskaičiuota sauna ir baseinas, bealkoholiniai gėrimai ir švediškas stalas. Su merginomis lankytojai atsiskaito patys ir tik grynaisiais. „Artemis“ kritikuoja už tai, kad čia teikiamos įstatymais neleistinos oralinio sekso paslaugos. Už tai lankytojų sulaukiama apie 110 tūkst. per metus.
Viešnamis „Pascha“ Kelne laikomas pačiu didžiausiu Europoje. Jis įsikūręs per 12 aukštų, bendras plotas – 9 tūkst. kv. metrų. Viešnamyje dirba 120 prostitučių ir apie 80 kitų darbuotojų. Per dieną „Pascha“ sulaukia tūkstančio klientų. Viešnamis taip pat skelbia, kad merginos čia dirba savarankiškai. Būdamos klube, jos už dieną sumoka 180 eurų. Už šią sumą merginos gauna medicininį draudimą, o 20 eurų iš jų pervedama mokesčiams.
Tik 30 proc. „Pascha“ darbuotojų – Vokietijos pilietės.
Diuseldorfo procedūra
Prostitucija Vokietijoje klasifikuojama kaip asmeninių paslaugų teikimas, kuris apmokestinamas progresiniu pajamų mokesčiu, kuris prasideda 17 proc. ir auga didėjant gautoms pajamoms.
Be šio mokesčio reikia susimokėti 19 proc. nuo pardavimų arba fiksuotą mokestį, nesisiejant prie uždarbio. Vokietijoje jis vadinamas „Diuseldorfo procedūra“. Vidutinis fiksuotas mokestis kaip taisyklė siekia 25 eurus per dieną. Jo dydį nustato vietos valdžia, todėl suma gali keistis.
Vokietijos statistikai skaičiuoja, kad prostitucijos verslas per metus pasiekia 15 mlrd. eurų apyvartą. Apie pusė šios sumos skiriama nuomai, reklamai, kelionėms, draudimui. Grynoji viešnamių apyvarta siekia 5,475 mlrd. eurų, prostitučių gatvėse – 2,738 mlrd. eurų, sekso paslaugos pagal iškvietimą generuoja 3,65 mlrd. eurų, kiti prostitucijos būdai – 2,738 mlrd. eurų.
Oficialūs asmenys reguliariai pareiškia, kad pajamos iš mokesčių atsilieka nuo sekso pramonės gaunamo uždarbio.
Vokietijos federalinio auditorių teismo skaičiavimais, per metus prostitutė Vokietijoje uždirba nuo 30 iki 120 tūkst. eurų. Visą darbo dieną dirba 100 tūkst. merginų. Jei mokėtų pagal „Diuseldorfo procedūrą“, į šalies biudžetą turėtų būti surinkta milijardas eurų. Mokesčių atstovai guodžiasi, kad šiame versle sukasi grynieji, kurių niekaip neįmanoma suskaičiuoti. Be to, didelę sekso industrijos darbuotojų dalį sudaro užsienietės, kurios kas kažkiek laiko susiruošia namo.
Prieštaringi reidai
Valdžia neatmeta ketinimų sekso verslą imti griežtai kontroliuoti. 2016 m. balandį viešnamyje „Artemis“ surengtas policijos reidas, kuriame dalyvavo daugiau nei 900 policijos, muitinės ir prokuratūros darbuotojų.
Viešnamio valdytojus įtarė ryšiais su baikerių klubu „Hells Angels“, kurio veikla Vokietijoje draudžiama, ir prekyba žmonėmis. Spaudos konferencijoje vadžios struktūrų atstovai kalbėjo apie tai, kad merginas vertė užsiimti prostitucija, o jos vargo kaip vergai medvilnės laukuose.
Neilgai turkus šie skambūs pareiškimai nutilo. Oficiali patikra, kurios duomenis vėliau patvirtino „Die Welt“ žurnalistai, atlikę nepriklausomą tyrimą, parodė, kad moterys, kurios dirbo „Artemis“, nebuvo samdytos darbuotojos ir iš administracijos ar klientų nepatyrė prievartos.
Nepasitvirtino ir ryšiai su „Hells Angels“. Baikeriai iš tiesų lankėsi klube, tačiau darbuotojai patys apie šiuos klientus pranešė reikiamoms institucijoms.
Teisėsaugininkai nepasidavė ir čia pat pateikė kitą kaltinimą – nesumokėtus mokesčius. „Artemis“ prostitutės turi sekti nustatytu aprangos kodu ir laikytis vidaus tvarkos taisyklių. Tai buvo įvertinta kaip santykiai tarp darbuotojų ir darbdavių, todėl klubo savininkus įtarinėjo nesumokėjus mokesčių.
Atlikus tyrimą buvo nustatyta, kad pasitaikė atvejų, kai dirbančiosios savarankiškai turėjo laikytis vidaus taisyklių, tačiau dėl to neįgydavo samdomų darbuotojų statuso. Tyrimas vyko dvejus metus, tačiau taip ir nepasiekė teismo. Žiniasklaida tai įvertino kaip policijos fiasko. „Kampaniją pradėjo neturėdami jokių rimtų įrodymų. Dėl to stipriai nukentėjo sostinės jėgos struktūrų autoritetas“, – pasibaigus šiai audringai bylai komentavo vienas iš pareigūnų Berlyne.
Kitam viešnamio operatoriui taip gerai nepasisekė. 2017 m. teismas klubo „Pascha“ įkūrėją už mokesčių nemokėjimą nubaudė trejiems metams ir devyniems mėnesiams kalėjimo.
Diuseldorfe viešnamio savininką nuteisė septyneriems metams ir mėnesiui kalėjimo. Jis kaltintas nusikaltimais klientams: šantažu, grobimu, kūno sužalojimais. Be to, savininkas klientus slapta girdė migdomaisiais.
Vieni bėga iš verslo, kiti bėga į Vokietiją
2017 m. prostituciją reglamentuojantis įstatymas buvo papildytas ir sugriežtintas. Tai sukėlė profsąjungų nepasitenkinimą. Kolegas vokiečius palaikė ir užsienyje. Pavyzdžiui, Prancūzijoje sekso darbuotojų organizacija STRASS, kurios daug narių vyksta užsidirbti į Vokietiją, surengė solidarumo demonstraciją.
Labiausiai profesines sąjungas įaudrino reikalavimas, kad būtų registruoti visi, kas teikia sekso paslaugas, taip pat – erotinius ir tantrinius masažus.
Tiems asmenims, kuriems nuo 18 iki 20 metų, registruotis reikia kasmet, po to registracija atnaujinama kas dveji metai. Registracijos liudijimą reikalaujama darbo metu turėti su savimi. Jame nurodyta pavardė ir vardas arba pseudonimas, gimimo data ir vieta, pilietybė ir nuolatinė darbovietė. Leidimą veiklai privalo turėti ir viešnamių, specializuotų barų savininkai.
Valdžia aiškino, kad pažymėjimas leis labiau apsaugoti rinkos dalyvius, tačiau profsąjungos čia įžvelgė tik represijas, kurios veda į dar didesnę stigmatizaciją. Daugelis savo uždarbio šaltinį slepia nuo artimųjų, o registracija gali šiuos duomenis padaryti viešus. Įstatyme numatyta teisė policijai ir mokesčių rinkėjams atlikti patikrinimus priimta kaip teisės į būsto neliečiamumą pažeidimas.
Reikia pastebėti, kad nerimas nebuvo be pagrindo. Viena eskorto paslaugas teikianti mergina sulaukė mokesčių policijos vizito. Jos pačios namuose nebuvo, tačiau valdininkai nepraleido progos pasikalbėti su jos tėvais, kuriems dukros darbo pobūdis buvo staigmena. Tad nekeista, kad registracija vyksta labai nenoriai. 2018 m. liepą Berlyne buvo užsiregistravusios tik 87 iš 8 tūkst. mieste dirbančių prostitučių, rašo lenta.ru.
Pakartotine registracija skundžiasi ir viešnamių operatoriai, kurie susiduria su tikrinančių įstaigų išsidirbinėjimais. Vieningo reikalavimų sąrašo nėra, daug ką sprendžia vietos valdžia, todėl teisės aktai interpretuojami kaip kam norisi: vieni skiria itin didelį dėmesį higienai, kiti – priešgaisrinei saugai. Dėl to erotinėms paslaugoms skirto nekilnojamojo turto rinkoje pastebėtas nuosmukis, kai kurie savininkai, išvarginti nuolatinių susikirtimų su valdžia, pasiruošę palikti šį verslą.
Dėl sugriežtėjusių taisyklių sekso industrijai išaugo juristų paslaugų paklausa, dažniau ieškoma šioje srityje dirbančių nekilnojamojo turto agentų.
Nepaisant akyliau sekamos industrijos, Vokietija išlieka magnetas viso pasaulio sekso turistams ir darbuotojams, nes gretimose valstybėse sąlygos ne tokios liberalios.
