Pramonininkų konfederacija žada artimiausią mėnesį inicijuoti konsultacinį posėdį, kaip vyksta pasirengimas „Brexit“ muitinės tarnybų lygmenyje.
„Lietuvos įmonės, eksportuojančios prekes į ES, turi būti pasiruošusios ne tik būsimiems muitams, bet ir muitinės procedūroms bei su tuo susijusiems nepatogumams, kurie laukia eksportuojant, importuojant ir gabenant prekes per ES ir Jungtinės Karalystės sieną“, – BNS sakė konfederacijos vykdomasis direktorius Ričardas Sartatavičius.
Jo teigimu, po keturiasdešimties metų laisvos prekybos tarp ES valstybių nebėra muitų režimui reikalingos infrastruktūros, įmonėms gresia papildomi muitinės procedūrų kaštai bei muitinių eilėse sugaištas laikas.
Kitą mėnesį rengiamame posėdyje verslo atstovai žada kelti klausimus, ar Lietuvos muitinė yra pasiruošusi sklandžiam darbui su eksportuojančiomis ir importuojančiomis bei krovinius gabenančiomis įmonėmis, ar tam pakanka pareigūnų ir finansinių išteklių.
R. Sartatavičiaus teigimu, didžiausia rizika toms įmonėms, kurios dirbo tik ES vidaus rinkoje ir neturi darbo su trečiosiomis šalimis patirties.
Jo teigimu, „Brexit“ problematika aktualiausia trąšų, maisto, baldų ir tekstilės sektoriams.
Britai iš ES turėtų išstoti kovo 29-ą dieną, tačiau šalies vyriausybė kol kas nesugeba įtikinti parlamento pritarti išstojimo sutarčiai.
Dėl tokios situacijos auga tikimybė, kad Jungtinė Karalystė gali išstoti iš ES be jokio susitarimo, o tai gali sukelti chaosą kertant sienas.
„Didėja britų išstojimo be sutarties tikimybė. Tęsiasi chaosas, derybos įstrigę. Aiškių galimybių, kaip išeiti iš šios situacijos, nėra nei ant derybininkų stalo, nei galvose“, – praeitą savaitę sakė aukšto rango Lietuvos diplomatas.
Lietuvos Vyriausybės atstovams nerimą taip pat kelia galimas Britanijoje gyvenančių lietuvių diskriminavimas, jei britai iš bendrijos pasitrauks susitarimo.
Lietuvos pareigūnai teigia, kad Jungtinėje Karalystėje gali gyventi apie 200 tūkst. lietuvių.
Vaidotas Beniušis
