Klaidinga nuomonė: „Nord Stream 2“ įgyvendinimo sustabdyti nebeįmanoma
Tai gali padaryti Jungtinės Valstijos, paskelbdamos sankcijas tiek „Gazprom“ penkioms partnerėms iš Vakarų Europos – šio projekto finansuotojoms ir būsimos naudos gavėjoms, tačiau ypač – paties dujotiekio tiesėjoms, unikalius vamzdynų jūroje tiesimo laivus turinčioms Italijos ir Šveicarijos bendrovėms, kurių paslaugos paklausios visame pasaulyje.
Mitas: naujas dujotiekis padidins ES priklausomybę nuo Rusijos
Rusija šiuo metu įgyvendina iškart du naujus eksporto dujotiekių į Europą projektus – Nord Stream 2“ per Baltijos jūrą ir „TurkStream“ per Juodąją jūrą bei Turkiją, kad galėtų atsisakyti tranzito per provakarietišką Ukrainą, todėl rusiškų dujų tiekimas Europai, jas vertinant visos jų paklausos ir pasiūlos santykiu, neturėtų žymiai didėti.
Klaidingas samprotavimas: „Nord Stream 2“ dujos – tik Vokietijai
Vokietijai dabar visiškai pakanka to rusiškų dujų kiekio, kurį jį gauna jau septynerius metus veikiančiu „Nord Stream 1“ vamzdynu, o apie 90 proc. dujų iš „Nord Stream 2“ EUGAL sausumos pratęsimu Vokietijoje būtų tranzitu nukreipiama per Čekiją į Baumgarteno dujų centrą Austrijoje ir toliau paskirstoma plačiai Europoje.
Mitas: be papildomų rusiškų dujų vokiečiai sušals
Tai – rusų savimeilę stiprinanti tema jų socialiniuose tinkluose, bet iš esmės neteisinga, nes, kaip rodo dujų poreikio Vokietijoje statistiniai duomenys, rusiškos dujos patenkina tik 20-25 proc. šalies buitinių vartotojų paklausos, ir ši dalis nėra esminė, turint omenyje tai, kad Vokietija yra finansiškai pajėgi mokėti kitiems dujų tiekėjams.
Klaidinga nuomonė: „Nord Stream 2“ veiks nuo 2020-ųjų
Galbūt, „Nord Stream 2“ dujotiekį per jūrą iki šių metų pabaigos ir pavyks pakloti, tačiau iki to laiko, geriausiu atveju, bus nutiesta tik viena iš dviejų beveik tokio pat bendro pralaidumo EUGAL gijų, antroji – tik po metų, o, įvertinant tai, kad tokie dujotiekiai „nestartuoja“ iškart visu pajėgumu, Rusijai bent jau iki 2021-ųjų vidurio teks naudotis Ukrainos eksporto koridoriumi.
