Saldainių gamintojai susikibo – latviai kaunasi dėl „Vilniaus“ Įmonės kaunasi ir dėl dizaino, ir dėl prekių ženklų kopijų

Daug paprasčiau nukopijuoti nei patiems sukurti, nes tam nereikia nei investicijų, nei idėjų. Ši juodoji konkurencija vyko ir vyksta tarp gamybos įmonių.

Bet nukopijuotas dizainas, kaip ir su populiaraus prekės ženklo priedanga kuriama analogija, nugvelbia klientus, o kartu – ir pajamas.

„Mums svarbu apsaugoti gaminių dizainą nuo plagijavimo, – pasakojo apšvietimo sistemoms profilius gaminančios bendrovės „Lighting Line“ pardavimo vadybininkas Laurynas Gaižutis. – Esu pateikęs 39 paraiškas dizaino apsaugai ES bendrijoje, įregistravęs prekės ženklą.

Anksčiau esame gaminiams parūpinę ir nacionalinį patentą. Jo reikėjo įsitikinti, kad tikrai nei Lietuvoje, nei Europoje niekas iki mūsų tokių profilių negamino. Tai tarsi dviguba gaminio apsauga nuo kopijavimo“.

Anot L.Gaižučio, dizaino registravimas trunka 3–6 mėnesius. Bet tuo pasirūpinti būtina.

Bendrovės „Stumdomos sistemos“ atstovės Veslavos Jačnik teigimu, registracija padeda apsaugoti gaminius nuo plagiatorių ir Lietuvoje, ir kitose šalyse.

„Mūsų įmonė kuria furnitūros dizainą. Tam reikia ir investicijų, ir laiko sąnaudų, kartais net poros metų. Stumdomoms spintoms ar pertvaroms gaminti naudojamų aliuminio profilių ir furnitūros dizainas yra tai, kas suteikia konkurencinį pranašumą.

Nukopijuoti sukurtus produktus nėra sudėtinga, todėl norint apsaugoti intelektinę nuosavybę būtina patentuoti dizainą.

Ne kartą esame rinkoje aptikę savo produktų kopijų.

Tai padarę konkurentai parduoda analogiškas prekes gerokai pigiau ir taip perima klientus“, – sakė V.Jačnik.

Dizaino patentas suteikia gaminių formos bei pačių produktų apsaugą. Pasak V.Jačnik, įmonei to prireikė jau ne sykį.

„Bylinėtis teismuose dėl tokios vagystės dar neteko. Tačiau mūsų advokatai pretenzijas su įrodymais siuntė jau ne kartą. Po jų konkurentai bent jau atvirai nebereklamuoja nukopijuotų gaminių“, – paaiškino V.Jačnik.

Kadangi įmonės kuriamų profilių kopijų buvo aptikta ir Rusijoje, „Stumdomos sistemos“ pasirūpino dizaino apsauga ir šioje valstybėje. „Manėme, kad pakaks Bendrijos apsaugos, o paaiškėjo, kad jos reikia ir trečiosiose valstybėse. Teko tuo pasirūpinti“, – sakė pašnekovė.

Valstybinio patentų biuro (VPB) duomenimis, praėjusiais metais Lietuvos įmonės dizaino apsaugai ES bendrijos valstybėse pateikė 115 paraiškų. Daugiausia (be jau minėtų bendrovių) įregistravo medienos gamintoja „AV projektai“, baldų gamybos įmonė „Narbutas ir Ko“, statybinės chemijos gamintoja „Tegra“.

Tačiau karščiausia statistika yra susijusi su ginčais dėl prekių ženklų apsaugos bei jų registravimo. Kaip sakė VPB Apeliacinio skyriaus vedėja Asta Virbickienė, biuras pernai priėmė 85 sprendimus, iš jų 40 atvejų besiginčijančios dėl prekės ženklų įmonės susitarė taikiai, o 11 atsidūrė teismuose.

Pernai Lietuvos Aukščiausiasis teismas padėjo tašką viename aštriausių ginčų, kuris tęsėsi nuo 2013-ųjų. Bendrovė „Retail Royalty Company“, nesutikusi su VPB nuostata dygsnių kombinacijos Lietuvoje neregistruoti kaip prekės ženklo, įveikė visas teismų pakopas, bet vis tiek sulaukė nepalankaus sprendimo.

Įmonė įrodinėjo, kad dygsnių kompozicija turi skiriamąjį požymį registruojamų prekių atžvilgiu ir kad pagal ją galima atskirti vieno gamintojo drabužius nuo kito. Tačiau VPB mano kitaip.

„Siūlių dygsnių kompozicija dažniausiai būna ant džinsinių gaminių kišenių. Tai pakankamai įprastas dalykas drabužių pramonėje. Tam, kad jis būtų registruotas kaip prekės ženklas, turi būti labai įspūdingo rašto, patraukiančio vartotojų dėmesį“, – aiškino A.Virbickienė.

Netrukus turėtų būti baigtas ir pernai prasidėjęs ginčas tarp „Vilniaus pergalės“ ir Latvijos bendrovės – buvusio saldainių fabriko „Laima“.

„Jos nuolat ko nors nepasidalija. Šiuo atveju ginčijasi dėl seniai žinomo prekės ženklo – saldainių „Vilnius“. Tikimės, kad penktadienį abi pusės susitars. Nes priešingu atveju lietuviams tektų registruoti saldainių prekės ženklą „Ryga“, – šyptelėjo A.Virbickienė.

Ji užsiminė ir apie šiemet jau išnagrinėtą apeliaciją, kai pareiškėjas ant produkcijos panaudojo gana gerai žinomo paveikslo fragmentą.

„Sprendimas dar rašomas. Tačiau autorių teisių ir prekės ženklų santykis yra gana svarbi sritis. Dažnai norima ant kokio nors gaminio pakuotės ar etiketės panaudoti žinomų paveikslų ar kitokių meno kūrinių fragmentus, šiuo atveju – ant alaus butelių. Taigi yra svarbūs ir moralės dalykai“, – sakė A.Virbickienė.

Pasak VPB direktoriaus Arūno Želvio, praėjusiais metais prekių ženklų registracijos paraiškų buvo gauta maždaug 100 mažiau nei 2017-aisiais, viso – 2774.

„Absoliuti dauguma – Lietuvos pareiškėjai, o iš užsienio daugiausia prašymų sulaukiama iš Estijos bei JAV. Lyginant absoliutų paraiškų skaičių Baltijos valstybėse latviai su estais smarkokai atsilieka“, – sakė A.Želvys.

2016 metais prekių ženklų paraiškos paaugo 9,6 procento, 2017-aisiais – apie 8 proc. Tie skaičiai nieko nesako, jei nelyginami su kitomis valstybėmis. Šiaurės Baltijos regione, naujausiais – 2017 metų duomenimis, prekių ženklų apsaugos aktyvumas, tenkantis 100 tūkst. gyventojų, Lietuvoje yra vienas didžiausių – 101,8. Koks jis buvo pernai, paaiškės 2019-ųjų pabaigoje.

Tarptautinių ženklų registracija padidėjo 12 proc. – iki 1585. Tai į Lietuvą ateinantys prekių ženklai per tarptautinę apsaugos sistemą. Tuo tarpu lietuvių paraiškų tarptautinėse registravimo sistemose padaugėjo 6 proc. – pakilo iki 100.

Daugiausia paraiškų prekių ženklams registruoti ES pernai padavė bendrovės „Žemaitijos pienas“, „Franmax“, „Vilniaus pergalė“, mineralinio vandens eksportuotojai. Iš viso – 424.

„Prekės ženklų apsauga užsienio rinkose, vertinant paraiškų kiekius, nuolat didėja. Tačiau lietuvių aktyvumas pasauliniu mastu nėra didelis – Baltijos jūros šalių regione esame paskutinėje vietoje.

Tai – tiesioginės sąsajos su eksporto apimtimis. Jei produkcija eksportuojama, natūralu, kad prekių ženklai registruojami ir eksporto valstybėse“, – sakė A.Želvys.

Kauno technologijos universiteto sukurtas išmanusis pleistras bei vertikalus dviračių parkavimo įrenginys „Parkis“. Tai vieni įdomiausių išradimų, kurių tarptautinis patentas įsigaliojo pernai.

Nemažai išradimų sukuriama statybos pramonės srityje, pavyzdžiui, pernai buvo patentuota modifikuoto bitumo, plokščių fasadams, nuotėkų stočių dezinfekavimo sistema ir kitokių produktų.

Pasak A.Želvio, palyginti su 2017-aisiais, pernai paraiškų nacionaliniams patentams sumažėjo 22-iem – iki 105. O ir užsienio pareiškėjai buvo mažiau aktyvūs, pavyzdžiui, perpus mažiau paraiškų registruoti patentus sulaukta iš Kinijos, kuri ypač aktyvi buvo 2016-aisiais.

„Nėra akivaizdžių priežasčių, kodėl sumenko Kinijos aktyvumas. Bet tai, ką kinai patentuoja Lietuvoje, tėra smulkūs išradimai, pavyzdžiui, užpernai buvome gavę 10 paraiškų, susijusių su kinių konstrukcijomis“, – sakė VPB išradimų skyriaus vedėjas Zenonas Valasevičius.

Pirmajame penketuke, pateikusiame prašymus patentams registruoti, rikiuojasi Lietuvos universitetai. Tačiau bendras mokslo institucijų išradimų skaičius pernai sudarė apie 30 proc., visi kiti – pavieniai išradėjai: įmonės bei žmonės. Daugiausia patentų išduota žmogaus poreikių tenkinimo procesų, transporto bei chemijos srityse.

100 tūkst. gyventojų Lietuvoje tenka tik 4,4 nacionalinės patentų paraiškos, tuo tarpu Suomijoje – net 27.

Lietuvoje šiuo metu galioja 14 tūkst. nacionalinių patentų ir 523 – Europos patentai.