„Airbus“ šią savaitę pranešė apie puikius 2018-uosius – pernai kompanijos pelnas išaugo iki 3,05 mlrd. eurų, o tai yra 29 procentais daugiau nei ankstesniais metais.
Tačiau kartu pristatytas planas, kaip bus nutraukta A380 gamyba. „Toks sprendimas skausmingas ir mums, ir visiems šio orlaivio gerbėjams. Bet „Airbus A380“ dar ilgai skraidys visame pasaulyje, o mes toliau juos prižiūrėsime ir aprūpinsime neribotą laiką“, – pasakojo koncerno vadovas Tomas Endersas.
Istorija. Kurti milžiną europiečiai pradėjo dar 1988 metais siekdami mesti iššūkį Amerikos „Boeing“, kurios modelis „Boeing 747“ buvo užėmęs didžiausią ilgiausių skrydžių rinkos dalį.
1995 metais buvo pradėti lėktuvo projektavimo darbai, o 2000-aisiais – ir gamyba.
Pirmą sykį į orą „Airbus A380“ pakilo 2005-ųjų balandį, o pirmasis komercinis skrydis įvyko 2007aisiais, kai orlaivis iš Singapūro pasiekė Sidnėjų.
Dviejų aukštų lėktuvas, kuriame telpa net 853 keleiviai, gali nuskristi per 15 tūkst. kilometrų.
Šį orlaivį itin pamėgo tolimaisiais skrydžiais besiverčiančios kompanijos.
Savo ruožtu daugeliui pasaulio oro uostų teko įrengti naujus kilimo takus ir net terminalus, kad galėtų priimti lėktuvą, kurio ilgis siekia 72 metrus, o atstumas tarp sparnų galų – 80 metrų.
Nuosmukis. Vis dėlto pastaraisiais metais susidomėjimas šiuo modeliu pastebimai atslūgo.
Paaiškėjo, kad daugeliui oro linijų jis yra tiesiog per didelis, taip pat sunaudoja daug degalų. Jeigu lėktuvas nebūna visiškai pripildytas, skrydžiai gali ir neatsipirkti.
Antai Australijos „Quantas Airlines“ neseniai pranešė atsisakanti anksčiau užsisakytų aštuonių lėktuvų, kurių vieno kaina sukasi apie 400 mln. eurų. Kritikos pažėrė ir nemažai A380 įsigijusios kompanijos „Qatar Airways“ vadovas Akbaras al-Bakeris – anot jo, visai nebūtų liūdna, jei šis lėktuvas nebebūtų gaminamas, nes jis yra per sunkus.
O paskutinė vinis buvo didžiausio šių modelių pirkėjo – oro linijų „Emirates“ sprendimas.
Ši Jungtinių Arabų Emyratų kompanija nutarė, kad vietoj anksčiau užsakytų 162 lėktuvų jai pakaks 123. Didžioji dalis jų jau pagaminta ir parduota, per artimiausius metus liko surinkti ir pristatyti tik keturiolika. O nauji pirkėjai pernai užsakė vos vieną orlaivį. Iš viso iki vasario buvo pagaminti 234 tokie lėktuvai.
Netektys. Tai ir nulėmė „Airbus“ sprendimą pamažu nutraukti gamybą. O tai bus išties skausmingas sprendimas ne vienai Europos valstybei, mat įvairios „Airbus“ detalės gaminamos skirtingose šalyse.
Anot kompanijos, jau netrukus bus pradėtos derybos su socialiniais partneriais, net teks atleisti nuo 3 iki 3,5 tūkst. darbuotojų.
Vien Vokietijoje gali nelikti apie tūkstančio darbo vietų.
Pasitikėjimas. Nepaisant tokių prastų naujienų, „Airbus“ akcijos pastaruoju metu brangsta. Investuotojus gundo ne tik nemenkas kompanijos pelnas, bet ir tai, kad mažesnių lėktuvų užsakoma vis daugiau. Europos aeronautikos kompanija pernai iš viso pagamino apie 800 orlaivių, o šiais metais jos planas – 880–890.
O vietoj didžiausio A380 modelio vis daugiau pirkėjų ilgų nuotolių skrydžiams renkasi bemaž 100 mln. eurų pigesnį A350, kuris, nelygu modifikacija, gali skraidinti nuo 250 iki pusšešto šimto žmonių.
Šis 2015 metais pradėtas naudoti lėktuvas yra taupesnis negu kiti panašaus dydžio – siekiant sumažinti svorį, jo fiuzeliažas ir sparnai gaminami iš anglinio pluošto.
Parengta pagal „Manager-Magazin.de“
