Svarstyti naujas Šilumos ūkio įstatymo pataisas Seimas ėmėsi sausį. Įstatymo projekto aiškinamajame rašte teigiama, kad jo tikslas – įtvirtinti lygias galimybes bei sąžiningą konkurenciją šilumos energiją gaminantiems ūkio subjektams bei sumažinti šilumos kainas vartotojams.
Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija (LŠTA) teigia, kad pataisomis siekiama nustatyti, jog centralizuoto šilumos tiekimo sistemoje veikiantys šilumos gamybos įrenginiai, tiek priklausantys šilumos tiekėjams, tiek nepriklausomiems šilumos gamintojams, konkuruodami metiniame šiluminės galios aukcione suformuotų šilumos gamintojų komplektą, kuris garantuotų mažiausias sąnaudas.
LŠTA siūlo, kad tokiems šilumos gamintojams būtų kompensuojamos investicijos su protinga grąžos norma, kaip ir šilumos tiekėjui.
Su tuo nesutinka nepriklausomi šilumos gamintojai. Juos vienijančios asociacijos prezidentas Vytautas Kisielius teigia, kad įstatymo pataisos yra „naudingos išskirtinai šilumos tiekimo įmonėms, o ne vartotojams“.
Anot jo, projekto rengėjai nepateikia jokių skaičiavimų, kaip siūlomos pataisos atsilieptų šilumos kainoms, konkurencinei aplinkai ir jau įgyvendintoms investicijoms.
V. Kisielius pažymi, kad verslo konsultacijų bendrovės „PwC“ skaičiavimais, šilumos tiekimo bendrovių siekiami įstatymo pakeitimai padidintų šilumos kainas Klaipėdos gyventojams vidutiniškai 19 proc., Kauno – maždaug 14 proc., o Vilniaus – apie 2 proc.
Gauti Vyriausybės nuomonę dėl Šilumos ūkio įstatymo pakeitimo projekto rekomendavo Seimo kanceliarijos Teisės departamentas.
Departamento nuomone, „siūlomo teisinio reguliavimo pobūdis stokoja loginių ryšių su keičiamo įstatymo normomis, nenustato siūlomų nuostatų realizavimo sąlygų, neaptaria santykio su galiojančiomis nuostatomis ir todėl neleidžia įvertinti galimo teisinio poveikio šilumos tiekimo sistemai, be to, kelia abejonių dėl įstatymo projekto nuostatų atitikties jam keliamiems tikslams“.
Pasiūlytas Šilumos ūkio įstatymo pataisas kur kas griežčiau įvertino Konkurencijos taryba.
Jos nuomone, pataisų rengėjai nepaaiškino, kodėl numatyta vienai grupei palankesnių veikimo sąlygų sistema, taip pat neįvertino, kokį poveikį įstatymas turėtų rinkai ir jos dalyviams.
„Siūlomais pakeitimais gali būti sukurtos skirtingos konkurencijos sąlygos šilumos gamybos rinkoje vienus subjektus privilegijuojant, o kitus diskriminuojant“, – teigiama Konkurencijos tarybos pirmininko Šarūno Keserausko pasirašytame rašte.
Šilumos ūkio įstatymo pataisų klausimą kuruoti paskirtas Seimo Ekonomikos komitetas. Šiuo metu iš reguliuojančių institucijų, šilumos rinkos dalyvių ir kitų suinteresuotų šalių laukiama pastabų pasiūlytam projektui. Jas įvertinęs ir sulaukęs Vyriausybės išvados, komitetas įstatymo projekto svarstymus planuoja pavasario sesijoje.
