Ataskaitoje teigiama, kad 2018 metais šalies BVP rekordiškai išaugo net 2,3 proc., ir tai nustebino visus ekonomistus. Netgi didžiausi optimistai prognozavo 1,8 proc. augimą. Nuo to laiko ekspertai kalba apie „feikus“ (čia: duomenų klastojimą) ir „pasakas“, analizuodami šiuos skaičius, kurių tikslas yra pakelti gyventojų moralinę dvasią, portale lefigaro.fr rašo apžvalgininkas Pierre`as Avrilis.
Pakančiausiai šią statistiką priimantys analitikai kalba apie „technines manipuliacijas“, susijusias su tuo, kad į „Rosstat“ pateikiamus apskaičiuotus duomenis nelauktai įtrauktos investicijos į milžinišką suskystintų gamtinių dujų (SGD) gamyklą Jamalo pusiasalyje.
Kalbama apie 27 mlrd. JAV dolerių (23,8 mlrd. Eur) vertės projektą, kuriame dalyvauja ir Prancūzijos kompanija „Total“.
Keturiomis dienomis anksčiau Ekonomikos plėtros ministerija, kuri dabar kuruoja „Rosstat“, pranešime spaudai pabrėžė būtinybę sujungti statistikoje Jamalo investicinį ir statybos projektus. Nutiko taip, kad žymiai padidėjo statybos sektoriaus rodikliai (4,7 proc. augimas).
Savo ruožtu, finansų sektoriaus augimas (6,3 proc.) susijęs su palūkanų normų padidinimu ir nekontroliuojamu bankų paskolų skaičiaus didėjimu. Šis rodiklis taip pat buvo akcentuotas, nepaisant atsirandančios finansinio burbulo rizikos.
„Visus mus nustebino šie skaičiai, – sako „Alfa Bank“ vyriausioji ekonomistė Natalja Orlova. – Mes žinojome, kad Krymo tilto ir Pasaulio futbolo čempionato stadionų statyba turės teigiamą poveikį, tačiau negalvojome apie Jamalą“. „Rosstat“ buvo priverstas dirbti paskubomis ir įtraukė visą projektą į grafą „statyba“, bet ateityje jie, gal būt, įrašys tai į grafą „transportas“. Galų gale, juk kalbama apie techninius klausimus“, – pridūrė ji.
Reikia pastebėti, kad du buvę aukšti pareigūnai kritikuoja Ekonomikos plėtros ministro Maksimo Oreškino manevrus. Pirmasis, Kirilas Tremasovas, buvęs šios ministerijos ekonominio prognozavimo departamento direktorius, pavadino didžiausia kvailyste paaiškinimus dėl statybų bumo. Antrasis, buvęs ministro pavaduotojas Andrejus Klepačius, nelinkęs tikėti „Rosstat“ duomenimis. „Palauksime atitinkamos statistikos, o tada kalbėsime“, – sakė dabartinis „Vnešekonombanko“ (VEB) ekonomistas, kurio skaičiavimais šalies ekonomikos augimas neviršijo 1,5 procento.
Dabartiniai skaičiai buvo paskelbti tik praėjus pusantro mėnesio nuo to laiko, kai „Rosstat“ vadovu buvo paskirtas Pavelas Malkovas, kuris anksčiau ministerijoje buvo atsakingas už „valstybinį reguliavimą“ .
Sugrįžta prirašinėjimai
Jo pirmtakas Aleksandras Surinovas buvo apkaltintas tuo, kad jis pateikia pernelyg niūrią statistiką. „Yra trys melo rūšys: melas, įžūlus melas ir statistika“, – pajuokavo jis prieš keletą metų spaudos konferencijoje.
„Sovietiniais laikais tai buvo vadinama prirašinėjimais, ir šiandien „Rosstat“ eina tuo pačiu keliu, – sako Maskvos Carnegie centro Ekonominės politikos programos direktorius Andrejus Movčanas. – Sistema tampa vis labiau biurokratiška, ir žinyba pateikia statistiką, kurios iš jos tikimasi, o ne tą, kuri atitinka realybę“. Pasak jo, ypač atsargiai dabar reikia vertinti duomenis apie infliaciją ir perkamąją galią. Be to, ši tendencija gali įsivyrauti dar labiau po to, kai Vladimiras Putinas iškėlė Rusijai uždavinį tapti penkta ekonomika pasaulyje, kurios struktūrinis augimas viršytų 4 procentus. Visa tai verčia Rusijos statistikus rodyti išradingumo stebuklus.
Parengė Leonas Grybauskas
