Nors pastaruoju metu vyrų nedarbo lygis Lietuvoje mažėja, Ž. Mauricas pastebi, kad pasaulyje yra tik dvi šalys, kuriose moterų užimtumas yra didesnis nei vyrų – tai Latvija ir Lietuva, nors moterys anksčiau išeina į pensiją bei pasiima motinystės atostogas.
Ekonomistas pastebi, kad dabar šis skirtumas jau nebėra toks didelis kaip 2010–2012 metais, tačiau vis dar kelia tam tikrų grėsmių.
„Vyrai yra labiau nukentėjusioje pusėje. Kalbant apie lyčių lygybę, tegu nesupyksta moterys, bet reikėtų didesnį dėmesį skirti vyrams. Nes vyrai ir žudosi dėl to labiau, girtuokliauja, yra linkę nusikalsti“, – pastebėjo Ž. Mauricas.
Kitas svarbus aspektas, kurį pažymi ekonomistas – per krizes labiausiai nukenčia vyrai. Didžioji dalis moterų dirba viešajame sektoriuje, o vyrai privačiame. Taip pat moterys renkasi mažiau cikliškas darbo pozicijas, priešingai negu vyrai.
„Tie sektoriai, kuriuose dirba vyrai, labiausiai nukentėdavo per visas krizes. Po sovietmečio buvo uždarytos pramonės įmonės, kur didžioji dalis darbuotojų buvo vyrai. Susiduriame su dideliu iššūkiu, nes vyrai yra labiau linkę ir nusikaltimus daryti, ir girtuokliauti“, – potalui LRT.lt teigė Ž. Mauricas.
A. Maldeikienė: neturime tradicijos, kad moterys sėdėtų namuose
Seimo narės bei ekonomistės Aušros Maldeikienės nuomone, tendencija, kada moterų užimtumas yra didesnis nei vyrų, yra ganėtinai reta, o daugelyje pasaulio valstybių, vyrai yra pagrindinė darbo jėga. Ekonomistė teigė, kad santykinai didelį moterų užimtumą lemia jų darbštumas
„Mes esame atėję iš valstybės, kur moterys dirbo masiškai. Sovietinės moterys dirbo. Mes neturime tos tradicijos, kad moterys sėdėtų namuose“, – LRT.lt sakė ji.
A. Maldeikienė pastebi, kad nors moterų užimtumas didesnis, jos dirba prasčiau apmokamus darbus.
„Turime tokią ūkio struktūrą, kur iš tikrųjų moterys atlikinėja labai daug tų funkcijų, kurios yra žemo produktyvumo sektoriuose. Sėdi kasose, aptarnavimo sityje dirba ir sukuria tą didelę masę. O vyrai paprastai dirba rimtesnėje pramonėje. Istorinės priežastys ir ūkio struktūra tai lemia“, – aiškino A. Maldeikienė.
Ekonomistė taip pat pažymi, kad dėl žemų atlyginimų vyrai pradeda trauktis iš viešojo sektoriaus.
„Mes turime istorinę nuostatą, kad vyrai turėtų išlaikyti šeimą. Tai lemia, kad valstybės sektorius jų jau nebeišlaiko, nes jų netenkina atlyginimai“, – LRT.lt sakė ji.
Nedarbo lygis šalyje sumažėjo
Be vyrų ir moterų nedarbo lygio atotrūkio, 2018 metais šalyje pastebimos ir kitos tendencijos. Nedarbo lygis smuko iki 6,2 proc. ir buvo 0,9 procentinio punkto mažesnis nei 2017 metais, pranešė Statistikos departamentas.
Ž. Mauricas šį skaičių vertina nevienareikšmiškai. Anot jo, sveikas nedarbo lygis kiekvienai šaliai yra skirtingas. Jis priklauso nuo ekonomikos sveikumo ir rinkos mobilumo. Yra valstybių kur sveikas nedarbo lygis siekia vos 3–4 proc., o kitur jis gali būti ir 6–8 proc.
„Sveikas nedarbo lygis yra toks, kuris nedidina infliacijos“, sakė jis bei pridūrė, kad Lietuvoje faktinis nedarbo lygis yra mažesnis nei natūralus ir sveikas Lietuvai. Tai rodo didelis darbuotojų trūkumas ir spaudimas darbo užmokesčio kėlimui.
Seimo narė A. Maldeikienė sutiko su tokia nuomone bei pridūrė, kad jei nedarbas pasiektų 3 proc., koks buvo prieš krizę, tai būtų pavojaus ženklas ekonomikai.
„Jeigu nedarbas būtų 3 procentai, tai gal būtų ir skandalas“, – sakė ji.
Ž. Mauricas pastebi, kad yra 3 priežastys, lėmusios nedarbo mažėjimą. Pirmoji, naujų darbo vietų kūrimas didžiuosiuose Lietuvos miestuose.
„Dabar dirbančiųjų turime tiek, kiek turėjome 2007 metais. 2010 metais šis skaičius buvo 30 proc. mažesnis, tai rodo, kad vyksta darbo vietų kūrimas“.
Antroji priežastis yra emigracija, o trečioji – sparčiai mažėjantis jaunimo skaičius.
Jaunimo grupėje – nauja tendencija
Ekonomistai pastebi, kad per pastaruosius metus ženkliai sumažėjo jaunimo (15–24 metų amžiaus) nedarbo lygis. 2012 metais šis skaičius siekė 26,7 proc., o 2018 metais rodiklis sumenko iki 11,4 proc.
Ž. Mauricas sako, kad jaunimo nedarbo lygis yra ženkliai mažesnis nei Europos Sąjungos vidurkis, o tokią tendenciją lemia sumažėjęs jaunimo skaičius.
„Dabar universitetus baigia vos ne dvigubai mažiau žmonių nei buvo prieš 5–6 metus“, – pastebi jis.
Antroji tendencija – darbo rinkoje jaunimas yra patrauklesnis negu vyresnio amžiaus žmonės. „Tačiau tokios tendencijos reikės greitu metu atsisakyti, nes paprasčiausiai nebebus tokio jaunų žmonių skaičiaus ir tai bus didelis iššūkis mums“, – pridūrė Ž. Mauricas.
