Dalijantis dviejų stambiausių tarptautinių finansų institucijų vadovų kėdes laikomasi nerašytų taisyklių.
Europa paprastai pateikia kandidatą diriguoti Tarptautiniam valiutos fondui.
Nuo 2011-ųjų čia tvarkosi buvusi Prancūzijos finansų ministrė Christine Lagarde (63 m.).
Tuo metu Amerika yra didžiausia Pasaulio banko dalininkė, todėl JAV prezidentas paprastai teikia šios institucijos vadovo kandidatūrą.
Šių metų pradžioje iš posto nutarė trauktis 59-erių amerikietis Jimas Yong Kimas. Šis Pietų Korėjoje gimęs specialistas dar pernai birželį buvo išrinktas antrai kadencijai, kuri turėjo baigtis tik 2022-aisiais.
Bet šių metų pradžioje J.Yong Kimas netikėtai paskelbė atsisakantis Pasaulio banko prezidento posto, nes gavo pasiūlymą dirbti su infrastruktūros projektais besivystančiose šalyse. O jo įpėdiniu dabar siūlomas D.Malpassas.
Spėjimai buvo nekokie
„Tik nereikia panikuoti“, – „Wall Street Journal“ išspausdino tokius žodžius. Ekonomistas savo komentare ramino, kad samyšis JAV nekilnojamojo turto rinkoje reiškia tik būtinus pokyčius. „Ekonomika yra tvirta ir ji tikrai augs artimiausiais mėnesiais, jeigu ne metais“, – nuskambėjo tokios prognozės.
Jos neišsipildė, nes pasirodė itin netinkamu metu – 2007 metų rugpjūtį. Kaip visiems žinoma, netrukus stojo kelerius metus visą pasaulį purčiusi finansų krizė, kuri prasidėjo būtent JAV nekilnojamojo turto rinkoje.
Šių žodžių autorius buvo būtent D.Malpassas, tuo metu ėjęs JAV banko „Bear Stearns“ vyriausiojo ekonomisto pareigas. Praėjus vos septyniems mėnesiams nebeliko šio banko, kuris buvo vienas krizės kaltininkų.
Netrukus liepto galą priėjo ir „Lehman Brothers“.
Moters siūlyti nesiryžo
D.Malpassui tokie nevykę spėjimai nesutrukdė likti finansų pasaulyje – dirbdamas savarankiškai jis toliau skelbė dažniausiai neišsipildžiusias prognozes, kol galiausiai prisišliejo prie D.Trumpo aplinkos.
Todėl ir buvo pasiūlyta jam tapti Pasaulio banko vadovu.
Įdomu, kad atrankai vadovavo ne bet kas, o D.Trumpo duktė Ivanka Trump. Daugelis tikėjosi, kad ji ryšis pasiūlyti į šį postą moterį.
Buvo kalbama apie tai, jog gali būti pasitelkta buvusi „Pepsi“ kompanijos vadovė Indra Nooyi.
Tačiau taip neįvyko. O Baltųjų rūmų pasirinkimas daug kam sukėlė pasipiktinimą.
„Nepataisomas gaisrų kurstytojas dabar tapo mūsų ugniagesiu“, – kritikos D.Malpasso adresu negailėjo žinomas Liberijos politikas Gyude Moore’as.
Vis dėlto Vašingtono sprendimą buvo galima nuspėti.
Juk nuo 2017-ųjų D.Malpassas prezidento komandoje elgėsi kone kaip finansų ministras, o apie Pasaulio banką kalbėjo itin daug.
Jis kritikavo dideles šios institucijos algas, darbuotojų pomėgį skraidyti verslo klase. Banką buvo išvadinęs netgi korumpuotu ir kenkiančiu pasaulio ekonomikos plėtrai, tad reikalavęs jį reformuoti, padaryti skaidresnį ir padidinti kapitalą.
Tuo pat metu D.Malpassas priekaištavo Kinijai, kad ji, būdama didžiausia Pasaulio banko skolininkė, pati sukūrė konkuruojantį Azijos infrastruktūros ir investicijų banką, kuris didina įtaką Ramiojo vandenyno regione.
Gins Amerikos interesus
Niekas neabejoja, kad tapęs Pasaulio banko vadovu D.Malpassas laikysis D.Trumpo rinkimų šūkio „Pirmiausia – Amerika“. Juk ir JAV prezidentas aiškino, jog kandidatas jam pažadėjęs, kad Amerikos mokesčių mokėtojų pinigai, kurie patenka į Pasaulio banką, pirmiausia turi tarnauti amerikiečių interesams.
Nevykusio prognozuotojo priešininkai svarsto dar turintys vilčių, kad jis nebus patvirtintas.
Mat nors Amerika yra didžiausia šios finansų institucijos dalininkė, ji neturi veto teisės, todėl susivienijus kitoms šalims kandidatūra teoriškai gali būti atmesta. Tačiau tam reikia, kad Europa pasipriešintų D.Trumpui arba bent įkalbėtų jį pasiūlyti kitą vadovą.
Tačiau su tuo Vašingtonas vargu ar sutiktų. Ne veltui pristatydamas D.Malpassą JAV vadovas išdidžiai pareiškė: „Ta proga galiu jus visus pasveikinti.“
Parengta pagal „Spiegel.de“
