Finansų ministerijos teigimu, perteklius virto deficitu, nes gruodį išaugo išlaidos. Įstaigos esą siekė panaudoti suplanuotus metinius asignavimus. Gruodį išlaidos didėjo ir dėl už gruodį išmokamų atlyginimų. Ministerija daro prielaidą, kad dėl mokesčių reformos šis augimas buvo didesnis. Anot ministerijos, 2018 metų duomenys nėra išskirtiniai, nes tokia tendencija kartojasi kasmet.
Finansų ekspertas Nerijus Datkūnas aiškina, kad viešieji finansai gyvena pagal vienų metų ciklą, o tai formuoja tam tikrą „trumparegiškumą“. Anot jo, neracionaliausi yra neplanuoti arba paskubomis suplanuoti pirkimai.
Seimo socialdemokratų frakcijos narė Rasa Budbergytė teigia, kad rodikliai rodo prastą planavimą. Be to, anot jos, tokius išlaidų svyravimus lemia ir sudėtingos viešųjų pirkimų procedūros.
Anot Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko pavaduotojo Kęstučio Glavecko, dauguma šalių elgiasi panašiai kaip ir Lietuva – metų pradžioje išlaidos kiek sustabdomos, o metų pabaigoje išleidžiama daugiau. Tokių dalykų esą galima rasti ir Italijos, Prancūzijos ar Vokietijos biudžetuose.
