Lenkijos gyventojai ne pirmus metus skundžiasi, kad savaites ir netgi mėnesius vėluoja pašto pranešimai bei siuntiniai.
Laiškanešiai dažnai jų išvis nebenešioja, o tiesiog įmeta lapelius, kuriuose nurodoma, kad siuntą reikia atsiimti pašte.
Taip daroma net tais atvejais, kai už siuntinio pristatymą sumokėta.
Kaltinimai – darbdaviui
Lenkijos paštas tradiciškai atsiprašinėja klientų ir teisinasi, kad pristatymai vėluoja dėl sezoninių ligų, darbuotojų trūkumo ir nepakankamos automatizuotos laiškų bei siuntinių skirstymo technikos.
Tačiau paštininkai savo ruožtu peikia įmonės vadovus dėl mažų atlyginimų ir teisinasi, kad siuntinių kartais neišnešioja dėl per didelio darbo krūvio bei profesinių ligų.
Lenkijos paštas yra didžiausias darbdavys šalyje – čia dirba apie aštuoniasdešimt tūkstančių žmonių. Tačiau atlyginimai vos viršija oficialų minimalų uždarbį.
Pradedantys šioje įmonėje dirbti žmonės uždirba maždaug 1800 zlotų (420 eurų), o pradirbę dešimt metų – tiktai apie 2200 zlotų (512 eurų) per mėnesį (atskaičius mokesčius).
Dėl to jauni žmonės paštininkais tapti nesiveržia, o jau dirbantys skundžiasi didėjančiais aptarnavimo plotais ir viršvalandžiais, už kuriuos nemokama.
Vieningai ėmė „sirgti“
Be to, panašiai kaip ir Lietuvoje, papildomo pelno siekianti įmonė verčia juos nešioti ir pardavinėti ne tik reklaminius leidinius, bet ir žaislus, parfumeriją, patalynę, akinius, pinigines.
Dėl to laiškanešių rankinės darosi vis sunkesnės, o jie patys dažniau kenčia nuo stuburo iškrypimų, kelio raiščių trūkimų.
Neapsikentę tokia padėtimi paštininkai prieš kelias dienas pradėjo neoficialų streiką – sutartinai kreipėsi į poliklinikas dėl nedarbingumo pažymėjimų ir nebeina į darbą.
Feisbuke susikūrusi neformali paštininkų grupė taip tikisi paralyžiuoti įmonę ir išsireikalauti bent tūkstančiu zlotų (233 eurais) didesnių algų.
Reikalaujama ir sumažinti aptarnavimo plotus, mokėti už viršvalandžius, grąžinti premijas.
Pašto balandžių gripas
Streikuotojai neslepia tokį protesto būdą nusižiūrėję iš policininkų.
Pastarieji nedarbingumo lapelius praėjusiais metais masiškai ėmė prieš Nepriklausomybės dienos šventę lapkričio 11 dieną.
Išsigandusi, kad nesuvaldys dešiniųjų ir kairiųjų rietenų gatvėse, vyriausybė skubiai pakėlė algas teisėsaugininkams.
Pastarųjų nedarbingumą žiniasklaida buvo juokais praminusi ispaniško gripo epidemija policijoje, o dabartinius „susirgimus“ pavadino pašto balandžių gripu.
Streiko organizatorių teigimu, dvidešimtyje šalies miestų į darbą neatėjo apie 40 procentų laiškanešių.
Įmonės vadovybė tvirtino, kad gripo atvejų yra panašiai kaip ir ankstesniais metais, bet už paštą žeminančius ir jo darbui galinčius pakenkti įrašus internete pagrasino atleidimu iš darbo.
Pagrasino atleisti
Pašto bendrovės vadovai aiškino, kad algos po truputį didinamos nuolat, o gerokai jų pakelti staiga neįmanoma.
Ekonomikos apžvalgininkai nuolatos primena, kad Lenkijos paštas labai ilgai buvo monopolinė įmonė, vienašališkai nustatinėjusi paslaugų įkainius ir nesiekusi atsinaujinti.
Tai, kad bendrovė ir toliau neatsikrato tokio veiklos principo, paliudijo sutartis su Teisingumo ministerija dėl teismų bei socialinio draudimo įstaigos pranešimų pristatymo.
Jie bus nešiojami trigubai brangiau, negu prieš tai darė privati kompanija.
