„Remiantis Aplinkos ministerijos išplatintu viešu pranešimu, būtų galima teigti, jog kompromisas pasiektas, tačiau ministerijos organizacijai pateiktas taikos sutarties projekto tekstas neatspindi visų paskutinio derybinio susitikimo metu išsakytų ir aptartų sąlygų“, – nurodė K.Pocius.
Jis nedetalizavo, kokios sąlygos taikos sutartyje nebuvo paminėtos, ir sakė, jog gavę teisininkų išvadas pateiks galutinę organizacijos poziciją dėl susitarimo.
Tuo metu laikinai Pakuočių tvarkymo organizacijos (PTO) direktoriaus pareigas einantis Ričardas Milašauskas sakė, kad įmonė taip pat kreipėsi į teisininkus dėl taikos sutarties sąlygų įvertinimo, tačiau plačiau komentuoti atsisakė ir nurodė kreiptis į advokatę, tačiau su ja susisiekti nepavyko.
Primename, kad pernai sausį Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas (VRAAD, dabar – Aplinkos apsaugos departamentas) nustatė, jog įmonė „Metrail“ netinkamai sutvarkė 14,5 tūkst. tonų metalinių ir 500 tonų plastikinių pakuočių.
Už šį kiekį neteisėtai išrašyti gaminių ir pakuočių atliekų sutvarkymą įrodantys dokumentai buvo išduoti 1,8 tūkst. verslo įmonių. Gavę šiuos dokumentus iš „Metrail“, gamintojai ir importuotojai buvo atleisti nuo mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis. Skaičiuojama, kad dėl to įmonės galėjo nesumokėti apie 30 mln. eurų taršos mokesčio.
Teismas leido aplinkosaugininkams ir pakuočių gamintojams bei importuotojams susitarti taikiai. Gegužę buvo pritarta taikos sutarties sudarymui, tačiau ministerija ir Aplinkos apsaugos departamentas kurį laiką nesusitarė, kas yra atsakingas už jos pasirašymą.
Šią savaitę Aplinkos ministerija paskelbė siūlanti kompromisinę taikos sutartį. Ja numatoma dvejais metais, iki penkerių, pailginti terminą reikiamam metalinių pakuočių kiekiui, dėl kurio buvo panaikinti atliekų sutvarkymą įrodantys dokumentai, surinkti ir sutvarkyti.
Kita siūloma nuostata leistų gerokai sumažinti banko garantijų dydį, kuris būtų mokamas tik tuo atveju, jeigu nebus įvykdyti taikos sutartimi prisiimti įsipareigojimai. Aplinkos ministerija, įvertinusi rizikas atliekų tvarkymo srityje ir galimus finansinius padarinius, kurių kiltų gamintojų ir importuotojų organizacijoms dėl pakankamai didelės „įšaldomų“ lėšų sumos, priėmė sprendimą taikyti nuo šių metų įsigaliojusio Mokesčių už aplinkos teršimą įstatymo nustatytą dydį – 186 eurus už toną, o ne 753 eurus už toną, kaip numatė šis įstatymas 2013-2015 metais.
