Vyriausybės pasitarimo protokole rašoma, kad ŽŪM, Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) ir Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) perkėlimo procesas prasidėtų jau šį penktadienį, vasario 8 dieną, ir būtų baigtas ne vėliau kaip 2020 metų kovo 31 dieną.
Rengiant 2020 metų valstybės biudžeto projektą, ministerijos perkėlimui būtų numatyti papildomi asignavimai, o patalpos Kaune būtų nuomojamos iš privataus sektoriaus.
„Pažymėtina, kad perkėlimas į valstybės valdomas patalpas pareikalautų didelių rekonstrukcijos ir pritaikymo išlaidų (apie tūkstančio eurų vienam kvadratiniam metrui). Tikėtinas įgyvendinimo terminas būtų 2-3 metai. Privačių turto vystytojų siūlomų alternatyvų įgyvendinimo terminai būtų 6-12 mėnesių su papildoma įrengimo investicija iki 200 eurų vienam kvadratiniam metrui“, – rašoma dokumentuose.
Argumentuojama, kad ministerijos perkėlimas sudarytų galimybes peržiūrėti nusistovėjusias valdymo tvarkas ir procedūras, taip pat būtų diegiama šiuolaikinės vadybos kokybės sistema LEAN. ŽŪM skaičiuoja, kad procesų efektyvinimas turėtų sutaupyti apie 500 tūkst. eurų valstybės lėšų per metus.
ŽŪM skaičiuoja, kad jos perkėlimas į Kauną kainuos apie 1,13 mln. eurų, o NŽT ir NMA – dar apie 4 mln. eurų.
Tikslas perkelti ŽŪM į Kauną yra nurodytas Vyriausybės programoje. Tiesa, kai kurios žemdirbių organizacijos kritikavo šį sumanymą, nes, pasak jų, po perkėlimo darbai atitrūks nuo Seimo, Vyriausybės, kitų institucijų, priimančių sprendimus, o darbas bus išbalansuotas dėl kelionių.
Planuojama, kad jau kovo pabaigoje Kaune pradės veikti „veidrodinė“ ministerija su keliasdešimt darbuotojų.
