Sunku prasilenkti
Nusigauti nuo Merkinės iki Marcinkonių Dzūkijoje nėra paprasta. Kelias, kai kur priglundantis prie Merkio, provėžuotas.
Juo lekiantys miškavežiai lengvuosius automobilius blokšte bloškia į snieguotus kelkraščius. Šie krašto keliai retai nuvalomi, kaip ir vietinės reikšmės žvyrkeliai ar jau asfaltuoti keliukai.
Pasirodo, šiuo metu tik seniūnijos turi teisę paprašyti ūkininkų pagalbos, kad jie nustumtų sniegą nuo vietinės reikšmės kelių. O rajoniniams keliams valyti pagalbos net nekviečiama.
Ūkininkams nubyra nedaug
„Per naktį pas mus Žemaitijoje tiek pridrėbė sniego, kad pirmadienio rytą iš kiemo nebeišvažiavome. Kelius užklojo gal kokių 20 centimetrų storio danga.
Kvietėme mechanizatorius, kad su traktoriais sniegą nustumtų“, – sakė greta Plungės gyvenantis Vytautas Buivydas.
Pasak V.Buivydo, nesusipratimas yra tai, kad ūkininkai kelių valymo paslaugas formaliai teikia ne seniūnijoms, kuriose gyvena, bet tarpininkams – įmonėms, laimėjusioms savivaldybių skelbtus konkursus.
„Tos įmonės samdo ūkininkus, perduoda jiems valyti tuos kelius, į kuriuos pačios neįvažiuoja, nes neturi reikalingos technikos.
Ūkininkai valo ten, kur daugiausia sniego. Tada rašo tarpininkams, kiek kilometrų nuvalė, o šie išrašo sąskaitas seniūnijoms arba savivaldybei, kad sumokėtų ūkininkams. Ten, kur veikia tarpininkai, jiems lieka didžioji pajamų dalis, ūkininkams nubyra tik lašas kitas. O juk seniūnijos galėtų paslaugą pirkti tiesiai iš ūkininkų“, – sakė V.Buivydas.
Darbus pradeda vėlai
Telšių rajone gyvenantis Rimantas Šerlinskas yra vienas iš keturių Luokės seniūnijos ūkininkų, kurie, seniūnui paprašius, savo traktoriais valo užsnigtus vieškelius.
„Paprastai kelius pradedama valyti 5–6 valandą ryto, tačiau pas mus tai nutinka tiktai apie pietus.
Klausiau seniūno, kodėl mes taip keistai darome, juk žmonėms reikia į darbus išvažiuoti.
Bet ir vakar mano darbininkai, seniūnijai paprašius, tik nuo 10 valandos išvažiavo su traktoriais sniego stumdyti“, – kalbėjo R.Šerlinskas.
Luokės, kaip ir kitų rajono seniūnijų, ūkininkai dėl vietinių kelių valymo sudaro metines sutartis su įmone „Telšių keliai“.
„Tose sutartyse esame tretieji asmenys. Tik sutariame, kiek gausime atlygio už valandą, kiek – už nuvalytą kilometrą. Išrašome sąskaitas už atliktus darbus.
Turime pervedimą gauti iš „Telšių kelių“, tačiau būna, kad įmonė užmiršta jį ir pusmetį, ir metus, – nusijuokė ūkininkas. – Turime 15 proc. pajamų mokestį sumokėti valstybei, tai iš to atlygio už tą darbą ne kažin kas ir lieka. Bet bent jau neužsninga kaimo žmonių.“
Pasak R.Šerlinsko, gerai bent tai, kad apskritai atsirado galimybė atgauti pinigus už sudegintus degalus. Anksčiau kelius žiemą ūkininkai valydavo neatlygintinai, nes ir patys būtų žiemos įkalinti sodybose, ir kaimų gyventojai – taip pat.
Nekviečia į pagalbą
Savo techniką, sniegui užvertus kelius ar užklupus plikledžiui, mielai įdarbintų ir kelių tiesimo ar melioracijos įmonės. Bet pastaruoju metu jų į pagalbą valstybinius bei regioninius kelius prižiūrinti valstybės įmonė „Kelių priežiūra“ nekviečia.
„Tai, kas buvo įprasta anksčiau, jau užmiršta“, – kartėlio neslėpė asociacijos „Lietuvos keliai“ vykdomasis direktorius Rimvydas Gradauskas.
Anksčiau, kai kelių priežiūra rūpinosi regioninių kelių įmonės, jos kiekvieną rudenį sudarydavo sutartis su kelių statybos, melioracijos įmonėmis bei atskirais ūkininkais dėl pagalbos žiemą esant ekstremalioms situacijoms keliuose. Dabar ši patirtis ignoruojama.
„Jei pasitaiko tokia žiema kaip pernai, tos pagalbos nė nereikia, nes pati „Kelių priežiūra“ susitvarkė. Bet šiųmetė žiema gausi sniego, padėtis keliuose labai sudėtinga.
Keliai ir slidūs, ir provėžoti, o kelių statybos rangovų į pagalbą nebekviečiama. Manau, kad tai neteisinga.
Žiemą jie laisvesni, galėtų padėti prižiūrint kelius“, – kalbėjo R.Gradauskas.
Tenka panaudoti ir nurašytą techniką
Giedrė Čekavičienė
Įmonės „Kelių priežiūra“ atstovė
„Šią žiemą dar nebuvo tokios ekstremalios situacijos, kad būtų prireikę į pagalbą kviesti rangovus. Tai būdavo daroma, kai regioninės kelių priežiūros įmonės veikė pavieniui ir kai užklupdavo gilios žiemos.
Rangos įmonių technika būdavo pasitelkiama, kai ypač daug sniego būdavo pripustoma, kai ir magistraliniuose keliuose jo būdavo priverčiama iki kelių ir reikėdavo labai greitai nuvalyti.
Šią žiemą tokios pūgos dar nebuvo. Tiek technikos bei darbuotojų, kiek jų turime, dabar pakanka. Keliuose dirba apie 300 druskos barstytuvų bei 160 greiderių, o esant ekstremaliai situacijai naudojama ir nurašyta, bet suremontuota ir veikianti technika – apie 150 mechanizmų.
Sausį, kai keliai buvo sunkiai išvažiuojami, visa technika buvo išvairuota į rajoninius kelius. Jie ne tik valomi, bet ir šiaušiamas paviršius, kad padidėtų padangų sukibimas. O šiuo metu priežiūra ir vėl atliekama pagal normatyvus. Rangovus į pagalbą kviestume, jei tik priverstų gamta.“
