Fintech kompanijos dėliojasi paskutinės minutės planus, jei kovo 29-ąją „Brexit“ įvyktų be susitarimo. Daugelis bando perkelti finansų licencijas į kitas ES šalis nares – taip mėginama garantuoti, kad nenutrūks operacijos.
O ši Baltijos tauta mėginant užpildyti spragą – taikinyje, rašo bbc.com.
Naujosios kartos banko „Revolut“ klientai žino, kad jis Lietuvoje siekė gauti tokiai veiklai reikiamą licenciją. Tą patį daro ir „Google“ motininė kompanija „Alphabet“.
Lietuvos banko valdybos narys M.Jurgilas tikina, kad ne „Brexit“ reikėtų dėkoti už tokį dėmesį.
„Norime, kad inovatyvūs dalykai vyktų čia, o ne praėjus dešimčiai metų po to, kai jie bus realizuoti Švedijoje“, – apie Lietuvos ambicijas kalbėjo M.Jurgilas.
Ne visada to reikia
M.Jurgilas – ne vienas. Septintajame naujo „Blockchain Centre“ biuro aukšte medžiojami investuotojai į fintech.
Plakatai ant sienų skelbia tokias žinutes kaip: „Ateitis bus decentralizuota“.
Šio tik metus veikiančio centro, siūlančio bendradarbystės erdvę ir konsultacijas startuoliams, veikiantiems blockchain srityje, netgi tinklapio domenas .eu, o ne .lt.
Vis dėlto centro vadovė Eglė Nemeikštytė sako, kad centro veikla griebia toliau Europos – Australiją, Singapūrą, Izraelį.
Kartais, pasak E.Nemeikštytės, tenka įrodinėti, kad sugalvotai veiklai nereikia blockchain.
Ar griežtos taisyklės?
Lietuvos plėtra lyginama su Islandija, kurioje trys didieji bankai augo pernelyg greitai, todėl per 2008 m. krizę žlugo. M.Jurgilas tikina, kad tokie palyginimai Lietuvos atžvilgiu nesąžiningi.
„Kol kas neturime rėmų, kaip valdyti tokias rizikas. Nenorime šioje srityje augti per sparčiai“, – sakė Lietuvos banko narys apie kriptovaliutas ir blockchain technologijas.
Lietuva siūlo „smėlio dėžę“, kurioje fintech kompanijos gali išbandyti produktus ribotoje aplinkoje ir su priežiūra. Tokių „smėlio dėžių“ nėra daug, tačiau jų atsiranda, pavyzdžiui, Kuveite ir Arizonoje.
Kritikai teigia, kad tai – lenktynės tarp valstybių, kuri jų pasiūlys mažiau apribojimų. Šalininkai tikina, kad taip skatinamos inovacijos.
Lietuva – kaip tramplinas
Vienas didžiausių Lietuvos laimėjimų arba rizikų siejamas su fintech startuoliu „Revolut“. Jo vertė – 1,7 mlrd. JAV dolerių. „Revolut“ – vienas greičiausiai pasaulyje augančių programėlės veikimu pagrįstas bankas.
„Brexit“ – pirmoji priežastis, kodėl „Revolut“ keliasi į Vilnių. Tiesa, jis ir toliau išlaikys savo būstinę Londone (Jungtinė Karalystė) ir iš Jungtinės Karalystės institucijų gautą elektroninių pinigų licenciją.
Pernai kompanija buvo paskelbusi, kad ieško trečio atitikties vadovo. Trečiojo per 18 mėnesių. Buvo sakančiųjų, kad „Revolut“ auga pernelyg greitai. Kompanija savo ruožtu atrėmė, kad ji tiesiog ieško tinkamiausio varianto.
Tai, kad „Revolut“ Lietuvoje gavo specializuoto banko licenciją, leis kompanijai savo klientams mokėti palūkanas už indėlius, teikti paskolas ir panašiai. „Pirma išbandysime tai Lietuvoje, o tuomet pasiūlysime ir kitoms šalims, – teigė „Revolut“ verslo plėtros vadovas Andrius Bičeika. – Daug kompanijų Lietuvą renkasi kaip trampliną“.
Įrodė, kad klydo
Internetinė pinigų pervedimo platforma „TransferGo“ elektroninių pinigų licenciją iš Lietuvos banko gavo pernai liepą.
Britų fintech startuolis BABB kol kas neturi ryšių su Lietuva, tačiau jau yra pusiaukelėje siekiant specializuoto banko licencijos.
Nors abi kompanijos tokių veiksmų ėmėsi dėl „Brexit“, abi pabrėžė lietuvių talentą ir institucijų paslaugumą.
Po 2008 m. finansų krizės įvairios tarptautinės kompanijos savo veiklai pasirinko Lietuvą. Tarp jų buvo ir „Western Union“.
„Konkuravome mažomis išlaidomis. Tačiau dabar konkuruojame talentais“, – sako Vilniaus meras Remigijus Šimašius.
Bendradarbystės erdvėje „Rise Vilnius“ dirba naujos kompanijos. Ši britų banko „Barclays“ įkurta erdvė – viena iš septynių visame pasaulyje.
„Buvo skeptikų, kurie sakė, kad pristigsime fintech startuolių, bet įrodėme, kad jie klysta“, – tikina „Barclays“ operacijų centro Lietuvoje vykdomasis direktorius Mariano Andrade Gonzalezas.
Vilniaus meras sako, kad kompanijos suprato, jog miestiečių darbo jėga tinkama startuoliams, nes lietuviai turi gerus matematinius įgūdžius.
