400–500 eurų atlyginimas – specialistui, turinčiam aukštąjį išsilavinimą ir tiriančiam, ar produktų sudėtyje yra draudžiamų medžiagų? O Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vadovas nieko nedaro, kad alga būtų padidinta?
Pasak Seimo pirmininko pavaduotojo, Seimo Kaimo reikalų komiteto nario Remigijaus Žemaitaičio, tai – nepateisinama.
„Jei įstaigos vadovas Darius Remeika nestoja mūru už savo darbuotojus, neiškovoja jų verto atlygio, koks jis tada vadovas?“ – kirto politikas.
Jo teigimu, vos metų senumo istorija liudija, kad labai lengva sugriauti valstybės institucijas. Ir jeigu ne chaosas Seime, 2017-ųjų lapkritį kilęs balsuojant dėl VMVT prilipdymo prie Žemės ūkio ministerijos, tarnyba tebūtų jos padalinys.
Tačiau dabar joje vėl vykdomos permainos. Šiais metais įsigaliojo VMVT vadovo D.Remeikos įsakymas, kuriuo vadovaujantis kuriamas naujas ūkių bei įmonių priežiūros modelis – teritoriniai padaliniai suskirstyti į dešimties regioninių VMVT skyrių veiklą koordinuojančius centrus.
Apie permainas VMVT – pokalbis su R.Žemaitaičiu.
– Esate vienas iš tų politikų, kurie dar užpernai lapkričio mėnesį prieštaravo, kad VMVT būtų prijungta prie Žemės ūkio ministerijos. Kodėl laikotės tokios nuostatos?
– Viena priežasčių – ministerijoje nėra specialistų profesionalų, kurie išmanytų šį darbą.
Bet vis tiek bandoma toliau daryti chaotišką tarnybos pertvarką, kartu, įtariu, pasirenkant lojalius žmones. Kita priežastis – prijungus VMVT prie ministerijos kilęs chaosas smarkiai pakirstų gamintojų, prekybininkų, eksportuotojų pasitikėjimą ir tarnyba, ir Lietuva.
Būnant Seimo Ekonomikos komiteto pirmininku teko lankytis ir JAV, ir kitose valstybėse – tuo metu reikėjo rūpintis, kad atsidarytų durys mūsų gaminių eksportui. Vienas pagrindinių klausimų ir Vašingtone, o paskui ir Čikagoje buvo tai, kaip Lietuva užtikrins maisto saugumą ir kokybės kontrolę.
Patikindavome, kad VMVT yra vyriausybinio lygio institucija, o tai – aukščiausias jos įvertinimas. Vadinasi, valstybė skiria daug dėmesio maisto saugai užtikrinti.
Štai todėl ir yra protu nesuvokiama, kaip VMVT galima nuleisti iki ŽŪM skyriaus lygio.
Neįsivaizduoju, kaip tokiu atveju būtų galima kalbėti apie eksportą su Japonija, Kinija? Juolab kad kinai maisto kokybei visada kėlė ypač didelius reikalavimus.
Giedriaus Surplio pirmtakas Bronius Markauskas bandė prastumti tokią idėją, dabartinis ministras bandė daryti tą patį.
Bet pertvarka sukeltų sumaištį pasauliniu lygiu. Taigi ministras atsitraukė nuo šios reformos, bet atsirado kita – vidinė VMVT reforma.
– Ji jau prasidėjo, teritoriniai VMVT padaliniai suskirstyti į 10 regionų centrų. Bet ar tai blogai, jei laisvesni inspektoriai padės tiems, kurie turi daugiau darbų?
– Blogai tai, kad nuo Seimo narių apskritai tai nuslėpta (ir Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Andriejus Stančikas dalyvauja tame procese), jog atsirado D.Remeikos įsakymas pradėti vidinę VMVT pertvarką.
Tai protu nesuvokiama: teigiama, kad taip norima optimizuoti tarnybos veiklą, kad darbuotojai nebus atleisti, bet kas trukdo siųsti juos į komandiruotes?
Pavyzdžiui, Klaipėdos apskrityje, kai Palangoje žiemą VMVT neturi užduočių, prižiūrėti maistą gaminančių įmonių ar atlikti kitų darbų inspektoriai važiuoja į uostamiestį. Tai iki šiol nekėlė jokių problemų.
Neseniai aš lankiausi keliuose VMVT padaliniuose. Įsivaizduokite, laboratorijoje dirbanti specialistė, turinti aukštąjį išsilavinimą, gauna 450 eurų, o jei neturi stažo – vos 400 eurų. O juk ji tiria, ar maiste nėra taršos.
Tai vadovo užduotis – rūpintis pavaldinių gerove. Ir kad tyrimai būtų atliekami kokybiškai. Tačiau už savo žmones nekovojama.
– VMVT permainos užklupo, kai ankstesnis jos vadovas Jonas Milius buvo nušalintas nuo pareigų. Ar gali būti, kad nuo vieno žmogaus priklauso tarnybos veikla?
– Neabejoju, kad įtakos turi ir vadovo asmenybė. Tačiau dabar į areną grįžta senasis veterinarijos inspektorių klanas – 2010 metais pasitraukusio VMVT direktoriaus Kazimiero Lukausko žmonės. Jo laikais tarnyba buvo nuvaryta į dugną. Pasikeitus vadovams ji buvo atgaivinta, o dabar vėl norima sugriauti sistemą.
Juk D.Remeiką pats K.Lukauskas buvo išsiuntęs dirbti į Europos Komisiją administratoriumi-veterinarijos inspektoriumi. O teritorinių padalinių viršininkai tada dirbo centre ir viską sprendė.
Šiuo metu VMVT yra paruoštas patarėjo etatas, ir vis garsiau kalbama, kad jis skirtas būtent K.Lukauskui. Visa tai kelia rimtų nuogąstavimų.
– Lenkai gruodžio vidury užkirto kelią gyvų kiaulių importui – prireikė pusantro mėnesio prekybai atnaujinti. Kodėl kaimynai tokie svarbūs lietuviams?
– Manau, čia svarbiausi – verslo reikalai. Yra šia prekyba suinteresuotų grupių, stambios kiaulininkystės įmonės su šia prekyba susijusios. Yra ir Lietuvos verslininkų, kurie Lenkijoje nusipirko kiaulių auginimo kompleksus bei mėsos perdirbimo centrus.
Tai vyksta dėl palankesnių mokesčių Lenkijoje – jie skerdieną veža į Lietuvą ir taip gauna didesnę pelno maržą.
Be to, šiuo metu galioja tvarka, lenkiškas kiaules lengvai paverčianti mūsiškėmis.
Atvežtos po paros kitos jos tampa „lietuviškomis“, o jų skerdiena prekybos centruose jau ženklinama būtent taip.
Matau ir tai, kaip verslo grupės perima mažus kiaulininkystės ūkius prisidengdamos afrikiniu kiaulių maru.
Šis užkratas per menkai valdomas, nes nei VMVT vadas, nei žemės ūkio ministras nesiėmė jokių priemonių, kad ligą platinantys šernai būtų veiksmingai medžiojami.
Įsipareigojo pakelti ir atlyginimus
Darius Remeika, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktorius
„Penkerius metus dirbau Europos Komisijoje, teko audituoti ES valstybes ir stebėti jų veterinarinės priežiūros sistemas, taip pat JAV, Brazilijos, Pietų Korėjos ir daugybės kitų šalių, eksportuojančių maisto prekes į Europą. Todėl norisi sukauptą patirtį perduoti ir Lietuvai.
Pertvarkos niekas iš šalies neliepė imtis, tačiau laikas sistemą keisti. Juk iki šiol veikė 52 teritoriniai VMVT padaliniai. Vienuose jų dirbo vos po vieną kitą inspektorių, didžiųjų miestų skyriuose – po kelias dešimtis. O funkcijos visiems buvo vienodos: maisto kontrolė, gyvūnų sveikatos ir kitos, kurių iš viso net 46.
Didesni padaliniai turi ekspertų grupes. Jie tas funkcijas yra po kelias pasidaliję, gilinosi į naujausius teisės aktus. Tuo metu vienas inspektorius teritoriniame padalinyje net perskaityti jų visų neįstengia.
Štai todėl kuriame stambius regioninius centrus. Nė vienas inspektorius nebus atleistas, visi dirbs savo darbą, bet ištekliai bus naudojami bendrai.
Pavyzdžiui, šiuo metu atliekami kiaulininkystės ūkių patikrinimai. Viename rajone yra 6 kiaulių ūkiai, kitame – 1030, kaip yra Vilkaviškyje, kitur – po kelis šimtus, o darbuotojų visur – vis po du. Taigi darbo krūvis yra labai skirtingas. Inspektoriai, kurie užsivertę darbais, nuolat kalbėdavo apie tą naštą.
Regioninė koncepcija suteiks galimybę išteklius naudoti bendrai, o regiono vadovas spręs, kas kam turi padėti. Tai svarbu ir dėl tarnybos veiklos skaidrumo, pavyzdžiui, maisto kontrolė mažoje savivaldybėje tenka vienam inspektoriui. Jis vertina tų pačių maisto gamybos įmonių riziką, susigyvena su jomis, o tai kelia grėsmę kompetencijai ir darbo kokybei.
Darbo vieta liks ten, kur ir buvo. Tačiau VMVT padalinių patalpos – didžiulės, iki galo nepanaudojamos. Todėl jos perduodamos Turto bankui paliekant konkrečias darbo vietas.
Tai – ne mūsų išgalvota, kaimynai latviai prie regionų sistemos perėjo dar 2009 metais. Jie turi 11 regionų ir 15 pavienių darbo vietų interesantams priimti. Estai šiuo metu turi tik 11 stambių centrų, kitąmet juos dar ketina stambinti.
O dėl algų pažymėtina, kad VMVT biudžetas keletą metų nedidėjo. Tik nuo sausio inspektorių algos paaugo 30–300 eurų – kiek tiksliai, nulėmė darbo stažas ir kiti veiksniai. Dabar bazinė alga atskaičius mokesčius siekia 830 eurų, pernai buvo gerokai mažesnė.
Laboratorijose išties atlyginimai yra labai maži. Jos priklauso VMVT pavaldžiai institucijai. Tariamės su jos vadovu, kaip sutaupyti lėšų, pavyzdžiui, veiksmingiau panaudojant laboratorijų pastatus, kurių regionuose yra penki.
Algoms šiemet skirsime daugiausia dėmesio. Pavyzdžiui, jei išeina pora pensinio amžiaus žmonių, konkurso būdu priimame vieną jauną. Apskritai norinčių dirbti regionuose sunku rasti – sunku konkuruoti su verslu siūlant 800 eurų algą, kai privatus veterinarijos gydytojas, vos baigęs mokslus, iš karto uždirba bent tūkstantį.“
