Pusei milijono baltarusių praėjęs gruodis atnešė rūpesčių: vietoj šventinių dovanų baltarusiams teko ieškoti pinigų nebūtoms išlaidoms.
Mat nuo praėjusio gruodžio 1 dienos šalyje atnaujinta „veltėdžių“ bazė. Dabar visi, kas pateko į ją, nes nesugebėjo įrodyti, jog turi darbą, nuo Naujųjų metų turi prievolę sumokėti naują „dykinėtojų mokestį“. Tiems žmonėms valdžia kelissyk padidino tarifus už komunalinius mokesčius.
Kas nedirba – nevalgo
Skandalingąjį dekretą „Dėl socialinių išlaikytinių įspėjimo“ A.Lukašenka pasirašė dar 2015 metais. Tiesa, užsidirbti iš veltėdžių valdžia norėjo į anksčiau. Dar 2013 m. tuometis premjeras Michailas Miasnikovičius kalbėjo, kad laikas įvesti mokestį bedarbiams, o A.Lukašenka kvietė tautos užimtumą skatinti „geru vėzdu“.
Įstatyminis pagrindas jau buvo: 56-asis Baltarusijos konstitucijos straipsnis piliečius įpareigoja prisidėti prie socialinių išlaidų finansavimo. Valdžios pozicija buvo paprasta: kodėl valstybė turi teikti malonę tiems, kurie jai nemoka mokesčių.
Socialiniais išlaikytiniais pripažino tuos, kurie oficialiai dirbo mažiau nei 183 dienas per metus. Tokiems žmonėms teko mokėti vienkartinę rinkliavą, kuri, pavertus eurais, siekia apie 148. Nesumokėjusiems grasino sankcijomis – bauda nuo 17 iki 40 eurų, 15 parų areštu arba viešaisiais darbais. Suprantama, tai neatleido nuo veltėdžių mokesčio.
Tragiški pasirinkimai
Pirmuosius „laimės laiškus“ su nurodymu sumokėti rinkliavą gavo apie 470 tūkst. baltarusių. Čia reikia pastebėti, kad oficialiai skelbta, jog nedarbas Baltarusijoje tąsyk nesiekė ir vieno procento. Šuo pakastas čia: į veltėdžių sąrašus pakliuvo ir tie baltarusiai, kurie dirbo neoficialiai. Patuštinti kišenę teko ir tiems, kurie uždarbiauti važiavo į Rusiją – įrodyti, kad dirbo ir mokesčius mokėjo kitoje šalyse, sudėtinga, nes antspaudas į pasą nededamas.
Namų šeimininkių veltėdėmis nelaikė tik tuo atveju, jei jos prižiūrėjo tris ir daugiau vaikų. Žurnalistai, rašytojai, dailininkai ir kiti kūrybinių profesijų atstovai įrodyti, kad turi darbą, galėjo tik tuo atveju, jei priklausė profesinėms sąjungoms, rašo lenta.ru.
Iš esmės nuo rinkliavos atleido tik pensininkus, motinystės atostogose esančias moteris, neįgaliuosius ir neveiksnius asmenis.
A.Lukašenkos dekretas skaudžiausiai kirto realiems bedarbiams, ypač – brandaus amžiaus žmonėms, kuriems nedaug likę iki pensijos ir darbdaviai nenori jų oficialiai įdarbinti.
O dirbantieji šešėlyje skaičiavo paprastai: verčiau sykį sumokėti „veltėdžio“ mokestį nei įsidarbinti oficialiai ir mokėti visus mokesčius.
Tačiau naująjį mokestį sumokėjo tik 54 tūkst. „veltėdžių“. Už tai oficialioji nedarbo statistika smarkiai išaugo: kad nemokėtų rinkliavos, tariami bedarbiai stojo į eilę darbo biržoje.
Naujovė šalyje sukėlė protestų bangą – 2017 m. pradžioje mitingai ir eitynės rengti beveik visuose apskričių centruose.
Į „Neveltėdžių maršus“ žmonės nešėsi pranešimus apie reikalavimą sumokėti rinkliavą ir demonstratyviai juos degino. Šios protesto akcijos tapo pačiomis masiškiausiomis nuo Perestroikos laikų. Valdžia atsakė masiniais areštais. Buvo sulaikyta per 700 žmonių, tačiau protestuojančiųjų tai neišgąsdino. Galiausiai valdžia pareiškė, kad dekreto, suprantama, niekas neatšauks, tačiau jame atsiras pakeitimų.
Brangsta penkis kartus
Naują dokumento versiją ruošė beveik metus. Prieš metus, 2018 m. sausio 1-ąją, A.Lukašenka pasirašė naują dekretą, kuris įsigaliojo šių metų pirmąją dieną.
Naujajame dekrete valdžia atsisako visiškai nepopuliaraus mokesčio. Tiems, kurie jį jau sumokėjo, žadama grąžinti pinigus.
Tačiau palengvinimu tokio sprendimo vadinti neišeina. Mat vietoj vienkartinio „veltėdžių“ mokesčio už kai kurias komunalines paslaugas (kol kas tai – karštas vanduo, dujos ir šildymas) teks mokėti „ekonomiškai pagrįstais tarifais“. Kitais žodžiais tariant, „veltėdžiams“ komunaliniai mokesčiai brangs penkis kartus. Be to, tokie žmonės neteks valstybės subsidijų perkant ar statant būstą.
Komisija dėl akių
Gruodžio 1-ąją Baltarusijos valdžia paviešino atnaujintą „veltėdžių“ bazę. Nepaisant trejų metų kovos su „socialiniais išlaikytiniais“, joje – pusė milijono baltarusių. Įdomu tai, kad, pagal oficialią statistiką, 2018 m. lapkritį šalyje buvo tik 14,3 tūkst. bedarbių.
Paaiškėjo, kaip sudaromas „veltėdžių“ sąrašas. Pavyzdžiui, į sąrašą nepatenka tie, kurie gyvena iš būsto nuomos, su sąlyga, kad jie moka nustatytus mokesčius. Arba ūkininkaujantieji kaimiškuose rajonuose. Be to, specialios komisijos individualiai vertina „sudėtingas gyvenimo sąlygas“, kai gyventojai gali būti atleisti nuo rinkliavos. Tik menkai kas tiki komisijos atlaidumu.
Pavyzdžiui, į sąrašus pateko Minsko gyventoja Irina Tomašova. Nuo 2015 m. moteris prižiūri savo vėžiu sergančią mamą. Nuo to laiko, kai motinai nustatytas invalidumas, Irina nedirba. Už tai moteriai nurodyta sumokėti 170 JAV dolerių dydžio rinkliavą – komisija nesutiko atleisti nuo šios prievolės.
Kita Irina, gyvenanti Gomelyje, ilgai negalėjo susirasti darbo, nes yra infekuota žmogaus imunodeficito virusu. Moters su tokia diagnoze nenorėjo priimti nė vienas darbdavys, o komisija ŽIV infekciją atsisakė pripažinti „sudėtingomis gyvenimo sąlygomis“.
Jaunos mamos Oksanos Gugnariovos nėštumas buvo komplikuotas. Dėl to moteris neišdirbo nustatytų 183 dienų. Oksana gydėsi privačiose klinikose, o visas tai įrodančias pažymas pateikė komisijai. Šiai to pasirodė per maža, kad O.Gugnariova būtų išbraukta iš „veltėdžių“ sąrašų, mat valdininkams reikėjo ne privačių, o valstybinių gydymo įstaigų pažymų.
Tokių istorijų – daugybė. Baltarusijos statistikai skaičiuoja, kad už skurdo ribos šalyje gyvena per pusę milijono piliečių. Jų pajamos – apie 100 JAV dolerių mėnesiui. Kone pusė namų ūkių verčiasi su mažiau nei 200 JAV dolerių per mėnesį.
