Neįgaliam vaikinui suaukoti eurai įskėlė detektyvinę kibirkštį

2017-aisiais labdaros ir paramos fondo „Algojimas“ fondo įkūrėja ir vadovė Aušra Stančikienė viešai dalijosi vaikino skausmu ir, pateikusi sąskaitą, prašė visų, kurie gali, prisidėti, kad Andriui būtų nupirktas gyvybiškai reikalingas aparatas, padedantis atsikosėti ir lengviau kvėpuoti.

O po dvejų metų vienas po kito fondą paliekantys darbuotojai ėmė kalbėti: vaikinas apie tikrąją suaukotų pinigų sumą net nežinojo – esą jam buvo pervesti ne visi pinigai, o tie, kuriuos žadėjo pervesti A.Stančikienė, dingo lyg į vandenį.

2017 metais apie Andrių spaudoje buvo rašoma ne kartą. Vaikino plaučiai ir širdis, raumenynas pažeisti retos progresuojančios genetinės ligos, jam sunku kvėpuoti, jis dūsta ir būdamas ramybės būsenos, ir naktimis.

Tuomet Andrius kalbėjo, kad jis gyvena viršvalandžius, nes medikai, kai jam buvo vos septyneri, nustatė spinalinę raumenų atrofiją ir pranašavo, kad berniukui gyventi liko maždaug septyneri metai.

Neįgalus vaikinas prieš porą metų pasakojo, kad kiekviena diena jam yra alinanti kova, o gyvenimą jam palengvinti galėtų nebent adjutantas – kosulio asistentas. Tai aparatas, kuris, neturint jėgų atsikosėti, suslėgtu oru padeda ištraukti sekretą į viršutinius kvėpavimo takus ir taip palengvina plaučių išsivalymą.

„Bėda ta, kad valstybė šiuo metu nekompensuoja šių aparatų įsigijimo ir nežada to daryti ateityje.

Kosulio asistento kaina paprastam žmogui absurdiškai didelė – siekia 6800 eurų“, – lrytas.lt tada kalbėjo Andrius.

Šia istorija pasidalyti jį paskatino A.Stančikienė, ji per fondą ragino padėti vaikinui ir aukoti.

Žmonės išgirdo, ir per savaitę „Algojimo“ pateikta sąskaita papilnėjo 21 tūkst. eurų.

Tiesa, apie tai žinojo tik fondo vadovė ir keli darbuotojai.

Pastariesiems tada kilo įtarimų, kodėl nebuvo skelbiama visa suaukota suma, bet vylėsi, kad pinigai pasieks vaikiną.

2018-ųjų viduryje „Algojimą“ vienu metu paliko didžioji dalis darbuotojų, nes jiems jau kelis mėnesius nebuvo mokamas atlyginimas.

Rekvizitai.lt duomenimis, dabar fonde dirba 3 asmenys, o 2017 metais jų buvo 13.

Buvusi fondo psichologė, nenorėjusi skelbti pavardės, redakcijai prisipažino su keliomis kolegėmis jau kurį laiką įtarusi, kad „Algojime“ vyksta nešvarūs dalykai, o šių metų pradžioje nutarė susisiekti su Andriumi ir įsitikinti, ar jis gavo visus suaukotus pinigus.

„Visiškas skandalas. Pati buvau atsakinga už šios istorijos viešinimą, bendravau su Andriumi, jis turi ypač sunkią negalią, kalbėjomės įvairiausiais klausimais.

Jo tėvai – paprasti žmonės, išsilaiko tik iš bičių auginimo, jam reikėjo pagalbos. Žinojau, kad per trumpą laiką žmonės surinko 21 tūkst. eurų, bet niekur viešai nebuvo skelbiama, kokia suma suaukota“, – kalbėjo moteris.

Buvusi fondo darbuotoja tikino klaususi vadovės, ar su Andriumi buvo atsiskaityta, ar jis jau įsigijo reikiamą aparatą, tačiau jai būdavo trumpai atsakoma, kad viskas yra gerai, pinigai perduoti.

„Tačiau iš fondo išėjusi kolegė, kuri buvo atsakinga už dokumentų tvarkymą, paklausė manęs, ar aš žinau, kad Andrius gavo ne visą sumą.

Tuomet pati jį susiradau. Tai padaryti buvo labai sunku, nes jis gyvena labai uždarą gyvenimą.

Jis sutiko pabendrauti, bet kalbėti jam buvo be galo sunku, tad susirašėme trumposiomis žinutėmis“, – kalbėjo psichologė.

Paklaustas, ar žino, kokia suma jam buvo suaukota ir kiek iš viso gavo pinigų, vaikinas atsakė, jog jam buvo pervesta 10 tūkst. eurų ir dar esą už 4762 eurus, įskaitant transportavimo išlaidas, iš Jungtinės Karalystės buvo nupirktas kosulio asistentas. Tuo pasirūpino pati fondo vadovė.

Andrius užsiminė pasiteiravęs A.Stančikienės, ar tai visi suaukoti pinigai, o ši atsakiusi, kad liko dar beveik 2 tūkst. eurų, kuriuos ji ketinanti jam pervesti.

Tačiau žadėtų 2 tūkst. eurų Andrius taip ir nesulaukė, nors dėl jų elektroniniu paštu praėjus metams išdrįso kreiptis ir pats. Jokio atsakymo jis negavo iki šiol.

Buvusios fondo psichologės teigimu, suaukoti pinigai be galo reikalingi vaikinui.

„Per tą laiką, kol dirbau fonde, nevykdavo jokie susirinkimai, kuriuose būtų aptariama, kiek pinigų paaukota.

Yra ir daugiau atvejų, kur įtariu sukčiavimą, tačiau negaliu to įrodyti.

Fonde renkami pinigai už imitacinę veiklą, visi jie krinta į vieną sąskaitą.

Išėjau iš darbo iškart po to, kai sužinojau, kad už įvairias terapijas neįgaliesiems tėvai moka pinigus, o tai yra didžiulės išlaidos, nors fondas surenka daug pinigų iš rėmėjų ir aukotojų“, – kalbėjo psichologė.

Lietuvos neįgaliųjų forumo direktorė Henrika Varnienė sakė, kad situacija „Algojime“ jai žinoma jau apie dešimt metų, – esą ten ne viskas skaidru ir tvarkinga.

„Mūsų žiniomis, ir terapija, ir vasaros stovyklos neįgaliesiems yra mokamos.

Tuomet ir kyla klausimas: jeigu mokamos, kam viešai renkami pinigai?

Kas patikrina, ar tikrai tokios sumos yra pervestos nurodytoms šeimoms?

Be to, „Algojimas“, kaip fondas, privalo turėti valdybą, kuri turi aiškų sprendžiamąjį balsą. Ar taryba renkasi? Ar sprendžia?

Vieno projekto viešoje ataskaitoje pateikiama informacija apie pačiai „Algojimo“ vadovei sumokėtą darbo užmokestį bei sumą pagal vienkartinę paslaugų sutartį. Man keista, kaip vadovė sudaro sutartį su savimi.

Tokios sutartys galimos išimtiniais atvejais, samdant ekspertus iš išorės.

Negana to, A.Stančikienė viešai „Algojimą“ pristato kaip vienintelę organizaciją, teikiančią paslaugas neįgaliems vaikams.

Tačiau taip nėra. Paslaugas teikia ir kitos organizacijos“, – kalbėjo H.Varnienė.

Tuo metu „Lietuvos ryto“ pakalbinta A.Stančikienė tvirtino, kad Andrius apie visą surinktą sumą žinojo, o pinigų jam esą buvo pervesta tiek, kiek turėjo užtekti.

„Remiantis labdaros ir paramos įstatymu, neatsižvelgiant į tai, ką nusiperka arba nenusiperka žmogus, privaloma atsiskaityti už jam suaukotus ir išleistus pinigus, nes jie nėra skirti gyvenimui pasigerinti.

Tie 10 tūkstančių buvo skirti gydymui. Pinigai yra aukojami konkrečiam tikslui, o ne šiaip sau. Likę pinigai yra fondo sąskaitoje“, – tvirtino „Algojimo“ direktorė.

Anot A.Stančikienės, žadėtų 2 tūkstančių eurų (nors fondas liko skolingas daugiau nei 6 tūkst. eurų. – Red.) Andrius negavo dėl to, kad fondui neatsiskaitė, kur išleido jam suaukotus ir anksčiau pervestus pinigus.

„Nesulaukėme iš Andriaus nė vienos sąskaitos, kur buvo panaudoti tie 10 tūkstančių.

Mes visada privalome žinoti, kur tie pinigai išleidžiami. Tai nėra šiaip susigalvojimas.

Yra atskaitomybė. Dėl to kitų pinigų jam ir negalėjome pervesti“, – kalbėjo A.Stančikienė.

Tačiau Andrius šią savaitę „Lietuvos rytui“ tvirtino, jog yra pranešęs, kaip buvo išleisti tie 10 tūkst. eurų.

„Mokesčių inspektoriai kontroliuoja, kad suaukoti ir PVM neapmokestinti pinigai nebūtų išleisti labdaros fondų vadovų kelionėms arba kitokioms jiems naudingoms veikloms.

Tačiau šiuo atveju yra „Algojimo“ sąžinės reikalas, ar jis atsiskaito su žmogumi, kuriam buvo aukojami pinigai. Pažeidimo čia nėra, tačiau kitą kartą žmonės tiesiog nenorės aukoti tokiam fondui“, – „Lietuvos rytui“ paaiškino Valstybinės mokesčių inspekcijos atstovė Rūta Asadauskaitė.

Pastaroji „Algojimo“ ataskaita Registrų centre skelbta už 2017-uosius. Per tuos metus fondo pajamos buvo 114 582 eurai, iš jų panaudoti 85 668 eurai.

Skelbiama, kad per metus parama fiziniams asmenims pinigais siekė 42 527 eurus.

Valstybinės mokesčių inspekcijos Mokestinių prievolių departamento direktorė

„Labdaros ir paramos fondai, kaip ir kitos pelno nesiekiančios organizacijos, turi teisę apskaičiuotą apmokestinamąjį pelną ar jo dalį (kitaip tariant, uždirbtas pajamas, sumažintas joms tenkančiomis sąnaudomis) panaudoti arba ketinti panaudoti kitais 5 vėlesniais vienas po kito einančiais mokestiniais laikotarpiais įstatuose numatytiems visuomenei naudingiems tikslams įgyvendinti ir nuo šio apmokestinamojo pelno ar jo dalies nemokėti pelno mokesčio.

Mokesčių inspekcijos duomenimis, šiuo metu labdaros ir paramos fondui „Algojimas“ pervesta visa gyventojų skirtos paramos suma.

Labdaros ir paramos fondai turi teikti finansinės ataskaitos, kaip panaudoja gautą paramą, rinkinius Registrų centrui.

Be to, labdaros ir paramos organizacijos, gaunančios paramą iš visuomenės, yra suinteresuotos viešai atsiskaityti savo rėmėjams apie tai, kur ir kaip panaudojo aukojamas lėšas, nes tik tinkamas savo įsipareigojimų vykdymas gali užtikrinti sėkmingą jų veiklą ateityje ir tolesnę visuomenės finansinę paramą.“