Valstybinė darbo inspekcija (VDI) per 2018 m., vykdydama nelegalaus (neteisėto) ir nedeklaruoto darbo kontrolę, nustatė beveik pusantro karto daugiau nelegalaus darbo atvejų nei 2017 m., nors patikrinimų atlikta mažiau.
Pagal VDI inspektorių dėl nelegalus darbo surašytus administracinių nusižengimų protokolus teismai darbdaviams pernai skyrė daugiau kaip 350 tūkst. eurų baudų.
Daugiausiai nedeklaruoto darbo atvejų nustatyta prekybos sektoriuje. Dažniausi pažeidimai, susiję su nedeklaruotu darbu šiame sektoriuje buvo: nežymimas visas darbo laikas ar naktinis darbas, nemokama už viršvalandžius, dirbama ne darbo grafike nurodytu laiku ir pan.
Tuo tarpu daugiausiai nelegaliai dirbusių asmenų patikrinimų metu rasta statybos sektoriuje. Jo nelegalaus darbo atvejai sudarė daugiau nei 60 proc. visų nustatytų nelegaliai dirbusių asmenų.
Iš 2018 m. statybos sektoriuje nustatytų 1380 nelegaliai dirbusių asmenų, net 1026 buvo fiziniai asmenys, kurie vykdė neregistruotą individualią veiklą.
„Vis dažniau susiduriame su problema, kai statybvietėje, nustačius nelegaliai dirbančius asmenis, neįmanoma išsiaiškinti, kokių įmonių naudai jie dirbo. Šie asmenys tiesiog pabėga iš statybvietės arba teigia nežinantys, kokioje įmonėje dirba.
Tuo tarpu generaliniai rangovai verčia kaltę subrangovams, o su pastarosiomis įmonėmis susisiekti nepavyksta. Tokie atvejai, kai generaliniai rangovai nedisponuoja jokia informacija apie subrangos pagrindais dirbančias įmones yra nepavieniai, o sudaryti darbuotojų sąrašai, leidžiantys patekti į statybos objektą, yra tik formalūs ir realios situacijos neatspindi. Sieksime teisinėmis priemonėmis užkirsti kelią šiai praktikai“, – teigė Lietuvos Respublikos vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius Jonas Gricius.
2018 m. daugėjo inspektavimų metu nustatytų nelegaliai dirbusių užsienio piliečių: jų skaičius per metus išaugo beveik dvigubai. Daugiausiai užsieniečių nelegalaus darbo atvejų taip pat nustatoma statybos sektoriuje.
Individualios statybos objektuose neteisėtą veiklą vykdo Ukrainos piliečiai, kurie neturi leidimų nei gyventi, nei dirbti Lietuvoje. Jie turi tik Šengeno šalių vizas ir leidimus dirbti Lenkijoje arba atvyko savo iniciatyva, pasinaudoję beviziu režimu.
„Yra didelė rizika, kad tokie asmenys gali būti išnaudojami darbui, nesumokant jiems sutarto atlygio, nėra žinoma, kur jie ir kokiomis sąlygomis gyvena, ar nėra kaip nors varžoma jų laisvė“, – sakė J.Gricius.
Pasak jo, atsižvelgiant į tai, kad Lietuva susiduria su kvalifikuotos darbo jėgos stoka, vertinant geopolitinę situaciją bei galimą ekonominių migrantų srautų į Lietuvą didėjimą – nelegaliai dirbančių užsienių piliečių skaičius gali ir toliau didėti.
„Šiais metais ypatingą dėmesį ir toliau skirsime rizikingiausioms ekonominėms – statybos, žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės, didmeninės ir mažmeninės prekybos, krovininio kelių transporto ir kitoms veikloms.
Inspektavimų rezultatyvumą gerinsime taikydami kompleksinį požiūrį, t. y. vis daugiau patikrinimų atliekame ir atliksime bendradarbiaudami su kitomis institucijomis, sėkmingai veikia ir savo veiklą plečia Jungtinių operacijų centrai“, – apie šių metų perspektyvą kalbėjo J.Gricius.
Jungtinių operacijų centrai (JOC) – tai bendras institucijų: VDI, Valstybinės mokesčių inspekcijos, Apskričių vyriausiųjų policijos komisariatų, Finansinių nusikaltimų tyrimų ir Užimtumo tarnybų, projektas.
Šie centrai nuo 2018 m. metų pradžios veikė Vilniuje ir Klaipėdoje, tačiau įvertinus sėkmingus bendrų patikrinimų rezultatus, nuspręsta jų veiklą išplėsti į Kauną, Šiaulius ir Panevėžį.
Pagrindiniai JOC tikrinimo objektai: nelegalus ir nedeklaruotas darbas, prekyba žmonėmis išnaudojimo darbui tikslais, užsieniečių nelegalus darbas, darbo užmokesčio mokėjimas vokeliuose, kiti mokestiniai pažeidimai, susiję su darbu.
