„Spinter tyrimų“ praėjusių metų rugpjūtį atliktas reprezentatyvus Lietuvos gyventojų nuomonės tyrimas, kurio metu apklausti gyventojai nuo 18 iki 45 metų amžiaus, savo specialybę keisti norėtų 26 proc. šiuo metu Lietuvoje dirbančių asmenų ir net 22 proc. iš jų ją keistų į IT.
Remiantis tyrimu, IT rinktųsi daugiausiai apklaustųjų. Mažiau nei penktadalis (18 proc.) apklaustųjų rinktųsi logistikos sektorių ir tik kas dešimtas – teisės (13 proc.), statybų ar ekonomikos (po 11 proc.) sritis. Kitas specialybes rinktųsi ženkliai mažesnis skaičius apklaustųjų.
Pasak technologijų bendrovės „NFQ Akademija“ lektoriaus Dariaus Kasiulevičiaus, tai, kad auga apie IT specialybę galvojančių žmonių skaičius, lemia ne tik programuotojų bumas šalyje, bet ir būdų, leidžiančių pradėti programuoti, gausa.
„Šiandien bet kas, naudodamasis vien internete prieinama informacija, nesunkiai gali pasidomėti visomis programavimo kalbomis ir net išbandyti pirmuosius žingsnius programuojant jomis. O apšilus kojas ir pasidomėjus pagrindais, galima rasti daugybę mokymo programų, prieinamų tiek nuotoliniu būdu, tiek gyvai.
Tad pasirinkimas ir galimybės šiai dienai turbūt didžiausios, kokios tik buvo iki šiol, bet svarbu atsirinkti tiek tas kalbas, kurios yra suprantamiausios, tiek ir konsultuotis su ekspertais dėl šių kalbų perspektyvos ateityje bei niuansų“, – teigė D.Kasiulevičius.
Anot lektoriaus, IT specialybė šiandien neturi ir amžiaus ribų, nes programavimo kalbų gausa ir specialybės lankstumas tampa prieinama net visiškai skirtingo amžiaus žmonėms.
Profesiją iškeitė į „kodo eilutes“
Septyniolika metų informacinių technologijų mokytoja dirbusi Giedrė Genutė programavimu susidomėjo dėl nuolat eskaluojamo IT sektoriaus augimo ir tobulėjančių technologijų. Iškeisti turimą darbą bet kurioje srityje į programavimą, kaip išskiria akademijos absolventė, nėra sunku, bet reikia tam tinkamai nusiteikti.
„Imtis programavimo gali visi. Svarbiausia – turėti teisingus lūkesčius: mokytis reikės daug ir kantriai.
Reikėtų numatyti ir tai, kad programuotojo darbe reikalingas loginis mąstymas, anglų kalbos žinios bei suvokimas, kad programavimas jokiu būdu nėra individualus darbas.
Reikia įveikti ir programavimo kalbų įvairovės iššūkį – kurios iš jų labiausiai atitinka rinkos paklausą? Be to, programavime neužtenka tik teorinių žinių: vien skaitant knygas ar žiūrint vaizdo įrašus internete programuoti neišmoksi. Tam reikia daug praktikos, nuolatinio darbo bei sritį išmanančių specialistų patarimų“, – sakė G.Genutė, dirbanti programuotoja.
IT sritis, anot D.Kasiulevičiaus, ir toliau augs: „Šiemet Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro bei partnerių atliktas tyrimas atskleidė, kad tokių specialistų poreikis Lietuvoje tik augs.
Per artimiausius trejus metus vien programuotojų rinkai reikės 4,5 tūkstančio, o tarp paklausiausių profesijų informacinių technologijų ir ryšių srityje – kvalifikuoti programuotojai. Iš viso šioje rinkoje specialistų poreikis turėtų augti iki 13,3 tūkst.“
Akademija aštuntus metus rengia nemokamus programuotojų mokymus, skirtus jau turintiems programavimo pradmenis ir norintiems tobulėti toliau. Ją baigė daugiau nei 600 absolventų, kurių dalis buvo pakviesti dirbti įmonėje. Registracija į pavasario semestrą vyksta iki vasario 11 dienos.
