Šalies vadovė atsakymuose rašo, kad tuometinė Vyriausybė „skolinosi tiek vidaus, tiek tarptautinėse rinkose, ten, kur krizės metu buvo palankiausios sąlygos“.
Atsakydama į pastabą, kad Tarptautinį valiutos fondo paskolą gavusios Latvijos skolos palūkanos buvo mažesnės, prezidentė teigė, kad „dabar galima tik spėlioti, kiek mums būtų kainavę tos „1,5 proc. mažesnės palūkanos“, jei tuo metu kilusios rizikos būtų realizavusios“.
D. Grybauskaitė teigia, kad tuo metu Lietuvai grėsė lito devalvavimas ir „drastiškesnis atlyginimų ir pensijų mažinimas, mokesčių didinimas, pensijų apmokestinimas“.
Priešingai nei Latvija, Lietuva per krizę nusprendė nesikreipti į TVF, ir šis sprendimas iki šiol kelia prieštaringų vertinimų.
Vertindamas atsakymus, 2009 metų finansų krizės aplinkybes tiriančio Seimo biudžeto ir finansų komiteto vadovas Stasys Jakeliūnas sakė, jog prezidentė atsakymuose „šiek tiek pagilino ir pagrynino“ savo poziciją.
„Ji paaiškino, kad tada grėsė valiutų valdybos modelio atsisakymas galbūt, jeigu būtų antra šalis iš Baltijos regiono kreipusis į TVF. Kas dar ją įtikino, kad neverta to daryti, kad TVF būtų reikalavęs apmokestinti socialines išmokas ir pensijas. Nežinau, kiek tai pagrįsta, bet tai galų gale ją įtikino laikytis tos pozicijos, kurią ji viešai išdėstė, kuria paskui jau dėl vienų ar kitų priežasčių vadovavosi ir Vyriausybė“, – BNS sakė S. Jakeliūnas.
Jis sakė, kad D. Grybauskaitė neįvertino Lietuvos banko veiklos, nors tai padaryti buvo prašoma.
„Suglumino atsakymas į pirmą klausimą – prezidentės buvo klausiama apie Lietuvos banką, bet ji nusprendė atsakinėti ne apie Lietuvos banką, o apie Vyriausybę“, – sakė S. Jakeliūnas.
Anot jo, prezidentės atsakymuose yra naudingos informacijos, tačiau ne turinio, o pozicijos prasme.
„Atsakymai labai lakoniški. Matyt, dera su tuo, kaip šiaip atsakinėja kitose srityse. Ypatingų naujienų turinio prasme nebuvo, bet sužinoti poziciją, argumentus ir patį požiūrį į tuos procesus, buvo labai svarbu. Tai bus vienas iš svarbių komponentų rengiant išvadas“, – BNS teigė S. Jakeliūnas.
S. Jakeliūnas sakė, kad papildomi klausimai prezidentei nebus teikiami.
Klausimuose prezidentės prašoma buvo įvertinti Lietuvos banko valdybos veiklą prižiūrint komercinius bankus 2005–2008 metais, taip pat atsakyti, ar buvo bendraujama su Skandinavijos šalių bankų vadovais krizės metu.
Buvo prašoma įvertinti ir valstybės kontrolieriaus pavaduotojo Audriaus Misevičiaus darbą. Jis 2004–2013 metais kuravo komercinių bankų priežiūrą. Prezidentės atsakymuose sakoma, kad ji „jokios informacijos iš atsakingų institucijų“ apie galimą A. Misevičiaus nekompetenciją nebuvo gavusi.
Prezidentės taip pat buvo klausiama apie sprendimą neskirti asignavimų ir skolinti „Sodrai“ valstybės biudžeto lėšas už 8 proc. palūkanas.
Atsakydama D. Grybauskaitė teigė, kad skolintis reikėjo, nes ekonomikos pakilimo laikotarpiu nebuvo sukaupta pakankamai rezervų, ir pabrėžė, kad tiek „Sodros“, tiek valstybės biudžetai yra tie patys viešieji finansai.
Be to, komitetas siekė sužinoti, ar prezidentė 2009 metais žinojo apie galimą banko „Snoras“ nemokumą. Teigiama, kad Lietuvos banko valdybos nariai tokią informaciją buvo pateikę Vyriausybės vadovui ir finansų ministrui.
D. Grybauskaitė parlamentarams nurodė, kad klausimuose „minimos Lietuvos valdybos narių pateiktos informacijos apie galimą „Snoro“ nemokumą“ nebuvo gavusi.
Seimas pavasarį įpareigojo komitetą ištirti, kaip ankstesnės vyriausybės tvarkė šalies finansus nuo 2005 metų. Komitetas analizuoja dešiniųjų ir kairiųjų politinių jėgų veiklą valdant šalies finansus. Tyrimą planuojama baigti iki 2019 metų balandžio 15 dienos.
