Skaičuojama, kad vien savivaldybių komunalinėms įmonėms skola už suteiktas paslaugas siekia 1,7 mln. eurų. Privatiems vežėjams skola sukasi apie 7 mln. eurų.
Skolos vis dar milžiniškos
Pasak Romos Žakaitienės, Lietuvos savivaldybių asociacijos direktorės, pakuočių tvarkymo srityje rimtos problemos neblėsta.
„Dar nuo 2013 metų yra sudaromos trišalės sutartys – tarp savivaldybių, gamintojus-importuotojus atstovaujančių trijų organizacijų – viešųjų įstaigų „Žaliasis taškas“, Pakuočių tvarkymo organizacijos, „Gamtos ateitis“ ir pakuočių surinkėjų-vežėjų.
Tačiau chaosas kilo praėjusiais metais. Yra savivaldybių komunalinių įmonių, kurioms už suteiktas paslaugas nėra sumokėta nė vieno euro“, – sakė R.Žakaitienė.
Atliekos – tai kiekvieno gyventojo krepšelyje esančios pakuotės, kokios jos bebūtų – popierius, plastikas ar stiklas. Prekių pirkėjas už tai sumoka, kad jos būtų deramai sutvarkytos. Bet tai nevyksta – pinigų srautai nevaikšto.
„Situacija iki 2018 metų turėjo problemų, tačiau jos nebuvo drastiškos. Bet pernai gamintojams atstovaujančios organizacijos nustojo pervesti pinigus už paslaugas.
Vien savivaldybių įmonėms už pernai suteiktas paslaugas nesumokėta 1,5-1,7 mln. eurų. Didžiausia skola vienai savivaldybės įmonei siekia net 0,5 mln. eurų“, – sakė R.Žakaitienė.
Šiuo metu, pasak Lietuvos komunalininkų ir atliekų tvarkytojų asociacijos direktorės Astos Kucaitės, privatiems vežėjams „Žaliasis taškas“ ir Pakuočių tvarkymo organizacija yra skolinga už praėjusiais metais suteiktas paslaugas apie apie 7 mln. eurų.
R.Žakaitienės teigimu, organizacijos prisidengia argumentais, kad Aplinkos ministerijos (AM) valdoma GPAIS sistema neveikia sklandžiai, ir dėl to jos negauna dokumentų, įrodančių, kad atliekos yra deramai sutvarkytos.
„Tačiau mums atrodo, kad AM neįsiterpė laiku ir nepabandė sutvarkyti GPAIS.
Dar liepą kreipėmės į Vyriausybę, kad nėra pinigų, kad komunalininkai dirba už dyką. Posėdis buvo planuojamas rugpjūtį, bet suspenduota“, – užsiminė R.Žakaitienė.
Anot Savivaldybių komunalinių įmonių asociacijos direktorės Aušros Zigmontienės, nuo 1,7 mln. eurų skolos kenčia ne tik komunalinės įmonės, bet ir gyventojai. Nes šios įmonės, finansuodamos savo lėšomis atliekų surinkimą, neturi lėšų kitiems darbams.
„Apskritai atliekų tvarkymo sistemoje gamintojai-importuotojai su savo organizacijomis dalyvauja ne taip, kaip derėtų. Organizacijos, tikėtina, nori pigiai nusipirkti pažymas, bet finansavimas už visus pernykščius metus trunka labai sudėtingai.
Susidariusi skola – tai neveikiančios sistemos iliustracija. Komunalinės įmonės ir privačios bendrovės nepajėgios pačios įveikti problemų. Reikia, kad įsikištų AM, Seimas bei Vyriausybė. Reikia drastiškų sprendimų“, – kalbėjo A.Zigmontienė.
Regionuose tvyro chaosas
Pakruojo komunalinės įmonės vadovas Stasys Lembutis aiškino, kad Šiaulių regiono atliekų sektoriuje tvyrojo didžiulis chaosas.
„Pusę darbo laiko teko skirti vien pinigams išmušinėti iš organizacijų.
Esame visus gyventojus aprūpinę rūšiavimo konteineriais, juos juk prižiūrime. Jei užpernai nuostolių patyrėme dėl pakeltų kainų, tai pernai organizacijos visai nemokėjo pinigų.
Sudėtina ir dėl to, kad mes sumokame pagal sąskaitas faktūras už atliekų rūšiavimą ir valstybei PVM. Tokių kiekių, kokius surenkame, negalime išrūšiuoti.
Sausio pabaiga, o skolos tebėra milžiniškos“, – sakė S.Lembutis.
Iškreipta atsakomybė
Pasak Lietuvos komunalininkų ir atliekų tvarkytojų asociacijos direktorės Astos Kuckaitės, esminė sistemos problema – iškreiptas gamintojų atsakomybės principas.
„Turime savo lėšomis finansuoti sistemą, Tenka sumokėti taršos mokestį, nes organizacijos mano, kad atliekų tvarkytojai tai turi padaryti.
Mes negalime investuot lėšų į proceso tobulinimą. Gali būti sutvarkomi didesni pakuočių kiekiai, nei dabar.
Organizacijos neatsiskaito prisidengdamos argumentais, kad nėra išrašytų įrodančių dokumentų.
Štai todėl šiuo metu siūlome peržiūrėti trišales sutartis. Sistema – gilioje krizėje, ir nežinia dar, ar Aplinkos ministerija gali ją suvaldyti“, – kalbėjo A.Kuckaitė.
Jos teigimu, daug ženklų, kad krizė tik gilėja, ir niekam tai nėra naudinga. „Siūlome susirinkti visiems rinkos dalyviams – išnagrinėti sistemos trūkumus ir suprojektuoti naujus sistemos modelius ir pasirinkti priimtiniausią. Sistema dabartinė nebegali egzistuoti“, – teigė A.Kuckaitė.
Renka darbo grupę
„Dėl nevykstančio atsiskaitymo kaltinama GPAIS, tačiau tai tėra formali priedanga. Ministerija tikrai mato poreikį tobulinti pakuočių atliekų tvarkymo sistemą, peržiūri teisinį reglamentavimą.
Bet faktas yra ir tai, kad iš trijų organizacijų viena – „Gamtos ateitis“ yra atsiskaičiusi. Vadinasi, sistema nėra trukdis“, – teigė Aplinkos ministerijos Atliekų departamento direktorė Agnė Bagočiutė.
Jos teigimu, reikia peržiūrėti sutartinius trijų šalių įsipareigojimus, tačiau teisės aktai jų nereglamentuoja. Tai – sutarties dalyvių reikalas.
„Tačiau vakar, pirmadienį, ministerija išsiuntinėjo kvietimą, skirtą visiems pakuočių atliekų tvarkymo dalyviams ir jš atstovus kviesdama į darbo grupę. Reikia tobulinti teisinį reglamentavimą ir taip pastoti kelią kylančioms problemoms.
O dėl GPAIS – šiuo metu jie veikia, nors vis dar yra tobulinama. Kiekvieną savaitę stebime statistiką. Mačiau, kad per pastarąsias keturias darbo dienas išduota beveik tūkstantis dokumentų, įrodančių, kad atliekos deramai sutvarkytos.
Be to, metų pabaigoje, matydami, kad nevisiems sekasi gauti dokumentus per GPAIS, nuo gruodžio sudarėme galimybę juos išduoti ir popierinius“, – kalbėjo A.Bagočiutė.
Padalijo pažadus
Organizacija „Žaliasis taškas“ užima apie 70 proc. rinkos – ji sudariusi sutartis maždaug su 3 tūkstančiais gamintojų bei importuotojų. Pasak jos vadovo Kęstučio Pociaus, skolas jo įmonė planuoja padengti per pusantros savaitės.
„Gamintojai-importuotojai padidino finansavimą 46 procentais, bet pagal sutartis su atliekų tvarkytojais, finsavimas jų negali pasiekti tol, kol nepateikiami dokumenta. Bet jie pamažu plaukia – gavę juos atsiskaitome“, – sakė K.Pocius.
